Gyvenimas šiandieninėje dinamiškoje visuomenėje yra nelengvas uždavinys jaunam žmogui. Kalbant apie jaunimą– asmenybės formavimosi laikotarpį išgyvenančią visuomenės grupę, kuri, beje, yra ir pati aktyviausia – akivaizdu, jog atsiranda nemaža tikimybė, kad šie žmonės pasiklys sudėtinguose socialinės aplinkos jiems daromose įtakose ir teikiamos informacijos vingiuose ir nesugebėdami atsirinkti tinkamų orientyrų pasuks klaidingu keliu.
Mokinių žalingus įpročius, klaidingas nuostatas lemia ne tik psichologiniai veiksniai, bet ir aplinka: mokykla, visuomenė, žiniasklaida, tėvai ir ypač bendraamžiai. Mokyklos vaidmuo labai svarbus, nes mokykla tinkamai reaguodama gali padėti formuoti socialinius įgūdžius leidžiančius atsispirti visuomenės spaudimui. Vaiko gyvenimui žalą daro ne tik kvaišalai, bet ir gašlūs vaizdai, garsai.

Vedame mokymus, norintiems dalyvauti projekte "Vyresnysis draugas"

Programos esmė – savanoriškas vieno specialiai paruošto suaugusiojo ir vieno vaiko bendravimas. Ši draugystė gali padėti vaikui labiau pasitikėti savimi, išmokti bendrauti, pasirūpinti savimi ir šalia esančiais. Vaikas, vienas iš tėvų/globėjų ir savanoris pasirašo draugystės sutartį vieneriems metams. Tokia sutartimi vaikas ir savanoris susitaria susitikti vieną kartą per savaitę ir praleisti kartu ne mažiau dviejų valandų. Praėjus metams bendru vaiko, savanorio, vaiko ugdytojų ir programos koordinatorių sutarimu Draugystės Sutartis pratęsiama dar metams arba užbaigiama.

Projektas tęstinis vyksta nuo 2010 metų
Dalyvauja 12-15 vaikų
Pamokėlės vyksta mažiausiai du kartus per mėnesį.
Klientai- vaikai nuo 4 metų iki 14 metų bendrystėje su tėvais, ugdytojais.
Sprendimų reikalaujanti problema: ugdymo sistema prasideda nuo prielaidos, kad susiskaldžiusioje visuomenėje, kur stinga dorovinių vertybių šiandien nepakanka vien akademinių rodiklių. Šiuolaikinis ugdymas sustoja ties fiziniais aspektais ir neperžengia intelekto ribų, nepasiekia širdies. Be žinių jėgos svarbu vaikus išmokyti gyvenime valdyti valios jėgą, minties jėgą, charakterio jėgą, tikėjimo jėgą, dvasios jėgą. Be šio supratimo yra formuojamas labai pažeidžiamas žmogus.
Ugdymo esmė : per širdį drausminti protą, tvarkyti mintis ir kreipti jas į šviesą. Senovės išminčiai supratę, kad nepakanka vaikui įdiegti tik kelias žmogaus savybes ištobulino ugdymo sistemą, susidedančią iš apeigų, vedančių prie įšventinimo, skatinančių vaiko augimą bei dvasinę transformaciją. Esminiams ugdymo sistemos pokyčiams būtina mokyti mažą žmogų minčių, žodžių ir darbų darnos, teisingo elgesio, žodžio laikymosi, drausmės, pasitikėjimo savimi, gero mokytojo pavyzdžio, meilės tylai, taupumo, ramaus proto būsenos, malonios kalbos, punktualumo, atitinkamo gebėjimo pasirinkti ir išminties. Žmogiškumas pasireiškia tuo, ką mes galvojame, kokie yra mūsų įpročiai ir elgesys. Todėl kiekvienas ugdymas turi tarnauti kūnui, protui ir dvasiai. Reikia išmokti stebėti, ką matome, ką mes galvojame, ką kalbame, kaip elgiamės.

Socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ vykdo projektą “Vienykimės vardan aukščiausių švietimo tikslų“ ir to pasekoje reguliariai, ne terminuotai nuo 2012 m. vasario 8d. rengiame kas du- tris mėnesius tęstines respublikines konferencijas Kauno miesto Savivaldybės didžiojoje salėje, Laisvės al. 96 . Viešumoje nagrinėjamos problemos turi didžiausias pokyčių galimybes.
Konferencijos iniciatyvą palaikantys draugai : Lietuvos tėvų forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Tautos ateities forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Teisininkų draugija, Visuomeninė piliečių sąjunga

Konferencijų tikslas: Drąsiai pareikšti, kad netinkamas mikroklimatas, fizinis, bei psichologinis smurtas įstaigose, kuriose vaikai kuria savo gyvenimo pagrindą, negali būti pateisinamas. Būtina visiems susitelkus, užbėgti skaudiems įvykiams už akių ir iš mokyklų, visuomenės šalinti patyčias bei smurtinį bendravimą. Būtina kurti ilgalaikes patyčių reiškinį šalinančias strategijas 3 lygiais: individualiu, klasės bei bendruomenės, kad į mokyklą būtų gera eiti mūsų visų vaikams.
Kviečiame įvairių profesijų atstovus dalintis geromis idėjomis ir ieškoti priežasčių ko trūksta, kad Lietuvoje tiek nelaimingų vaikų, sunkiai įgyvendinami išsikelti švietimo tikslai, uždaviniai, kurie deklaruojami Bendro lavinimo mokyklų programų ir išsilavinimo standartų puslapiuose. Ugdymo procese pamirštamas dorinių vertybių, bendražmogiškų idealų puoselėjimas, o pagrinde plėtojamos vien tik vaikų žinios, įgūdžiai. (Pagrindas LR Konstitucija, Švietimo įstatymas (3 str.), Švietimo koncepcija, Bendrosios programos, išsilavinimo standartai.)

STOVYKLOS TIKSLAI: Prasmingai praleistas laisvalaikis. Mokymas pačiu gyvenimu per kūrybišką bendradarbiavimą be konkurencinių žaidimų, per pagalbą vienas kitam. Veikla pritaikyta gerbiant vaikų ir paauglių prigimtinius poreikius. Vaikams ir paaugliams patariama, kaip išvengti konfliktų, patyčių ar kitų nemalonumų.
Sukuriama saugi atmosfera „išsikrauti“ ir pasikalbėti apie tai, kas sunku, nepriimtina ar neįmanoma išsikalbėti namie, mokykloje ar su draugais.
Mokoma atpažinti savyje asmeniškas stiprybes, o silpnybes atsukti į teigiamus bruožus.
Stovyklos veiklas kūriame atidžiai apžvelgdami vaikų ateitį formuojančias aplinkas.

Vaikai mokykloje ne tik mokosi, jie ieško teisingo elgesio normų, elgsenos kodų, bendrystės , santykio, savos vietos gyvenime. Vaikai vystosi ir auga pagal jiems sudarytas aplinkybes , suteiktas žinias, santykį su įvairiais žmonėmis, mokosi iš pavyzdžio. Todėl mės tėvai būnam pagalbininkais mokytojams, draugais vaikams ir tuo pačiu prisidedam prie ugdymo turinio, per įvairias veiklas vaikus skatinam būti bendruomeniškais, atsakingais piliečiais.

“Nė viena mokykla negali
save laikyti puikia mokykla, jeigu ji,
visų pirma, nėra saugi mokykla.”
Arne Duncan.
Tikslas: Suburti ir parengti savanorius( vyresnių klasių moksleivius, tėvus, mokytojus) vykdyti prevencinę patyčių programą - „Mokinių patikėtiniai“.

Prevencinė socialinė veikla- „Tėvavimas“ suaugusio vaidmuo ( socialinės veiklos darbuotojo) mokinio gyvenime padedant jaustis saugesniu mokykloje, harmonizuojant tarpusavio ryšius mokinių klasės kolektyve ir palaikant saugią, sveiką ugdymosi aplinką.
Tai pagalba, besąlygiškas priėmimas ir rūpestis vaikais kai jiems to reikia, neperimant iš vaikų iniciatyvos. „Tėvaujantis“ suaugęs tai kaip išorinis „saugiklis“ pastebintis, kas yra vaikams pavojinga, kad reikalui esant būtų sustabdydamas netinkamas elgesys ir tuo pačiu skatinamas teisingas elgesys, padėdant sąmoningai suvokti, ką vaikas daro sau ir kitam netinkamo. „Tėvaujantis“ asmuo turi gebėti besąlygiškai priimti kiekvieną vaiką su viskuo kas jame yra, leisti jam išbūti jo paties baimėje tiek kiek jam reikia, kol baimė išsisklaidys. „Tėvaujant“ sukuriama saugi, sveika ugdymosi aplinka, negailima pastangų ir laiko. Įsivyravus harmonijai suvokimas pas vaikus ateina iš jų pačių vidinio suvokimo. Tai unikali galimybė vaikams išlipti iš klaidų spąstų . Sukuriant sveiką ir saugę aplinką vaiko kūnas gauna galimybes susiderinti, palankiai vystytis. Klaidinga „Tėvavimo“ nuostata kai vaikus priverčiame pataikauti, prisitaikyti, susitapatinti, įtikti.

Šis pasiūlymas teikiamas siekiant stiprinti bendruomeninius ryšius tarp tėvų, vaikų ir mokyklos. Tarpusavio parama, kuri istoriškai, tradiciškai visada buvo sritis, neatsiejama nuo gailestingumo, altruistinės pagalbos artimam, vis labiau išryškėja jos poreikis šiuolaikinei visuomenei, mokyklai, šeimai. Jai šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, tuomet išlieka svarbu – kokius resursus šeima panaudoja atliekant jai patikėtas funkcijas ir ar mokyklos ir tėvų vertybės sutampa vaikų ugdymo procese.
Sukūrus stiprios bendruomenės ryšius visada įmanoma ugdyti asmenį, pajėgų suvokti pasaulį, savarankiškai ir kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas.
Siūlome bendromis pastangomis Jūsų vadovaujamos mokyklos erdvėse įsteigti „Tėvų paramos tėvams“ centrą. Šiame centre mūsų socialiniai darbuotojai, tėvai savanorystės principu telktų išmintingų tėvų bendruomenę, siūlytų šeimoms naujus mechanizmus, kaip stiprinti šeimos ir mokyklos bendruomeninius ryšius. Konsultuotų šeimas patekusias į krizę ar ieškančias įvairesnių problemų sprendimo būdų. Padėtų stiprinti tėvystės įgūdžius, skleistų saugumą šeimoje ir mokyklos bendruomenėje, formuotų pagarba ir meile grįstus bendravimo gebėjimus. Viskas, kas vyktų viešumoje tai ir turėtų didžiausias galimybes teigiamiems pokyčiams.
Teigiami pokyčiai įmanomi, kai visi būsime nusiteikę gilintis į problemų šaknis ir ilgalaikes pasekmes. Praktinė patirtis liūdija, kad asmeniui padėti išlipti iš elgesio skurdo nėra kitų instrumentų, kaip tik per artimiausią jo aplinką- bendruomenę. Efektyviai sutelkus mokyklos potencialą , išnaudojus erdv, pasitelkus vis naujus metodus ir priemones būtų įmanoma dar efektyviau kūrti stiprius bendruomeninius ryšius, kaip saugiklius saugančius kiekvieną bendruomenės narį.

Problema-

„Kultūringas“, „saikingas“ alkoholio vartojimas – girtuoklystės ir akloholizmo šaltinis. Dabartiniai girtuokliai ir alkoholikai tokie tapo ne iškart, visi jie praėjo santykinai ilgesnį ar trumpesnį „saikingo“ alkoholio vartojimo kelią. Kodėl žymi visuomenės dalis, vartojanti alkoholį, peržengia „ribą“ ir tampa alkoholikais? Pirma, todėl, kad alkoholis – tai narkotikas, tad veikia narkotinės priklausomybės dėsniai. Antra, jokios „ribos“ tarp „saikingo“ ir „nesaikingo“ alkoholio vartojimo nėra, perėjimas iš vienos kategorijos į kitą vyksta palaipsniui ir sklandžiai, pačiam geriančiajam, o dažnai ir jo aplinkos žmonėms, nepastebimai. Tai, kad ne visi geriantieji pereis į alkoholikų kategoriją, negali būti „saikingo“ gėrimo pateisinimas, nes alkoholio žala pasireiškia ne tik daugybės alkoholikų atsiradimu, bet ir gyventojų sveikatos, socialinės gerovės pablogėjimu visiems kitiems geriantiesiems.
Priežasčių ir pasekmių ryšio analizė leidžia daryti išvadą, kad masinis „kultūringas gėrimas“ yra problemos esmė, o girtuoklystė ir alkoholizmas – pasekmė. Išvada – visuomenės blaivinimą logiška būtų pradėti nuo kultūringai geriančiųjų.

Atlikta daug įvairių tyrimų, kokios yra patyčių pasekmės. Galima išskirti pasekmes aukai, skriaudėjui ir mokyklos psichologiniam klimatui. Tai, kiek daug neigiamų pasekmių sukels tyčiojimasis, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ar ignoravimo, ar pagalbos. Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir, tik veikiant apsauginiams veiksniams (šeimos palaikymui, geriems socialiniams įgūdžiams, mokytojų paramai), galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labai skaudžios. Tai, kad suaugęs žmogus nejaučia rimtų vaikystėje patirtų patyčių pasekmių, visiškai nereiškia, kad patyčios neturi neigiamo poveikio – tai veikiau reiškia to žmogaus psichologinį atsparumą, kuris atsvėrė patyčių keliamus neigiamus poveikius.

"Auga ne tik vaikai. Auga ir tėvai.
Tol, kol stebime, ką vaikai daro su savo gyvenimu,
jie atidžiai seka, ką mes darome su savaisiais.
Aš negaliu vaikams nurodyti pasiekti saulę.
Visa, ką aš galiu padaryti – tai pasiekti savąją."
Joyce Maynard
Tėvų grupės yra uždaros ir į jas kviečiami tik tie, kurie pasiryžta savo bendravimo, gyvenimo įgūdžius tobulinti. Kievieno mūsų problemos yra glaudžiai susijusios su kitomis ir nėra greito universalaus vaisto visiems sunkumams gydyti. Grupėje nuoseklumas, dalyvių įsitraukimas, noras dalytis, diskutuoti, skatina dalyvius susipažinti, o susigyvenus, jaučiantis saugiai vieniems su kitais, įvyksta gilūs atsivėrimai.

Nuo pirmųjų veiklos metų asociacija "Šviesos kampelis" savo iniciatyva, pajėgomis ir lėšomis vykdo Kauno m. M. Mažvydo vidurinėje mokykloje projektą tėvams ir mokytojams "Kartu su vaiku". Tai šviečiamosios veiklos organizavimas socialinėms problemoms spręsti, informuojant, tėvus ir mokytojus apie šeimos ir mikro aplinkos poveikį vaiko asmenybės vystymuisi ,vienyjant naudingai partnerystei. Tai tėvų pedagoginis švietimas, suteikiant pedagoginių, psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi.
Suaugę, besirūpinantys vaiku, galės padėti vaikams mokytis pagarbiai bendradarbiauti : parodydami gerų tarpusavio santykių pavyzdį; patys demonstruodami tinkamus agresijos kontrolės būdus; mokydami vaiką, kad kitą žmogų žeidžianti ar žalojanti agresija yra nepriimtina; įvardindami, kokios yra agresijos pasekmės; padėdami vaikui suprasti kitų jausmus; mokindami rūpintis kitais; dalindamiesi savo gerąja patirtimi.