NaujienosAtgal <

Apie suomiškus ugdymo metodus pedagogo darbe

2017-09-05 16:15

Esu Eglė Bogvilaitė. Jau daugiau nei 10 metų gyvenu Suomijoje ir čia dirbu pedagoginį darbą. Kasdien stebiu ir pati taikau ankstyvojo ugdymo suomiškus metodus ir nesistebiu, kodėl Suomijos švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje. Savo patirtimi ir įžvalgomis nuolat dalinuosi savo tinklaraštyje Suomiškas ugdymas, taip pat tinklaraščio Facebook paskyroje. Šįkart noriu ja pasidalinti su pedagogas.lt bendruomene. Eglė Bogvilaitė

Daug metų dirbdama ugdymo srityje Suomijoje, išmokau keleto dalykų, kurie yra tiesiog gyvybiškai svarbūs dirbant su vaikais. Turbūt daugelis man pritars, kad dirbti darželyje yra nelengva, ir tik didelė meilė bei grįžtamasis ryšys iš vaikų yra tai, kas palaiko mūsų – ugdytojų – ištvermės variklį. Kartais dėl nuovargio gali atrodyti, kad kokiai nors problemai spręsti nebėra vidinių resursų. Todėl noriu pasidalinti patarimais iš mano asmeninės patirties, kurie darbą su vaikais gali padaryti lengvesnį ir smagesnį.

Užbėk problemai už akių

Dirbant bet kokį darbą labai svarbu yra numatyti, kokias pasekmes gali turėti vienas ar kitas veiksmas, padarytas sprendimas ar pasakytas žodis. Ugdymo srityje esame atsakingi už augančio žmogaus fizinį ir emocinį saugumą. Todėl turime numatyti visas galimas grėsmes ir keletą žingsnelių į priekį, kad, rodos, nekalta situacija netaptų pavojinga. Kalbant apie fizinį saugumą, turime gerai įvertinti aplinką ir joje esančius daiktus, priemones. O emociniam saugumui užtikrinti privalome apgalvoti, ar konkretus metodas, užduotis, bausmė, ištartas sakinys yra pagrįstas šiandienos mokslo, adekvatus situacijai, etiškas, nešališkas ir už jį mes galime prisiimti visapusę atsakomybę. Išmokus šios taisyklės, daugybė problemų tiesiog dingsta nė neatsiradusios.

Suomiškas ugdymas

Nenumenkink vaiko

Vaikas yra lygiavertis visuomenės veikėjas. Mes, suaugusieji, privalome užtikrinti saugią ir kokybišką vaikystę. Ir jokių „etikečių klijavimo“, kad štai tas toks ar anoks, to tėvai tokie ar anokie. Jeigu matome problemą, tai imame ją spręsti neieškodami išvedžiojimų.

Leisk vaikui nusipelnyti prizo

Dirbdama su pirmokais popamokinėje grupėje susidūriau su labai judriais ir nelinkusiais paklusti berniukais. Jų nedomino jokia kita veikla, išskyrus „ledo ritulio“ žaidimą. Jie žaisdavo jį trintuką liniuote stumdydami į priešininko vartus. Tai buvo gana triukšmingas ir mokykloje retai leidžiamas žaidimas. O aš sugalvojau panaudoti jį kaip priemonę paklusti. Padariau tiems berniukams „Ledo ritulio pasus“. Už gerą elgesį jiems reikėjo surinkti 5 lipdukus ir tik tada jie gaudavo leidimą žaisti. Ir kai jie imdavo triukšmauti ar kitaip trukdyti, visada jiems primindavau apie „Pasą“. Taip jie išmoko laukti savo eilės (nes už tai gaudavo lipduką), tvarkingai valgyti, susitvarkyti savo darbo ir žaidimo vietą ir t. t. O svarbiausia – jautėsi nusipelnę ir įvertinti!

Suteik galimybę pasitaisyti

Sporto šakų taisyklės yra puikus įrankis ugdant vaikus, nes jas visi žino ir supranta. Futbole taikomos geltonos ir raudonos spalvos kortelės labai pasiteisina. Vaikai žino, kad raudona kortelė yra „labai labai blogai“ ir asocijuojasi su bausme. O geltona yra įspėjimas. Bet po geltonos seka raudona. Tų pačių neklaužadų berniukų tramdymui aš turėjau tiesiog du A4 formato popieriaus lapus – geltoną ir raudoną. Labai retais atvejais juos tekdavo panaudoti pagal paskirtį. Tačiau veiksmingiausia priemonė buvo tai, kad grupėje kylant triukšmui ar konfliktams, aš demonstratyviai tas korteles pasiimdavau į rankas, kad vaikai pamatytų. Tuo metu į vaikus nežiūrėdavau ir kortelių nei vienam konkrečiai nerodydavau. Tačiau bent vienas vaikas, pamatęs tas korteles, imdavo baksnoti kitą ir rodyti, kad reikia nusiraminti.

Bausmės ir draudimai – paskutinėje vietoje

Bausmės ir grasinimai jomis yra pasenusi ir neefektyvi priemonė. Pasitelkiant kūrybiškumą, humoro jausmą, pozityvius paskatinimus ir pagyrimus, kartais apsimetant kvailesniu, su vaikais dirbti daug lengviau. Suomiai nuolat primena: kuo mažiau tokių žodžių kaip „neik ten“, „nedaryk to“ „nebėgiok“ ir t. t. O vertėtų sakyti: „geriau eik ten, o ne čia“, „geriau daryk šitaip“, „bėgioti galima lauke, o ne viduje“ ir t. t.

Visada galvok apie naudą vaikui, o ne sau

Planuojant veiklą, užsiėmimus, reikia atsižvelgti, kad nauda būtų vaikui, o ne suaugusiajam. Eiti ar neiti į lauką, jeigu oras prastas? Tiek vargo, kol visi bus aprengti, po to nurengti, šlapių rūbų džiovinimas ir t. t. Bet vaikams daug geriau žaisti balose ir purve nei patalpoje nuolat girdėti tramdymus ir draudimus.

Susidraugauk su vaiku

Suomijoje supratau, kad vaikai labiau klauso ir gerbia, kada jaučia, jog suaugęs yra jų draugas ir nuoširdžiai domisi vaikų reikalais.

Pozityvumas valdo

Kai tėvai ateina pasiimti vaiko, įprasta jiems papasakoti, kaip praėjo diena. Suomijoje vadovaujamės taisykle „dešimt teigiamų atsiliepimų ir vienas neigiamas“. Tai reiškia, kad visada reikia surasti, ką pozityvaus ir gero pasakyti apie vaiką, o ne ką blogo jis šiandien iškrėtė. Tai labai sustiprina tėvų pasitikėjimą ir jie ima noriai bendrauti. Tuomet pasidaro lengviau esant reikalui perduoti ir liūdnesnes naujienas.

Meilė ir apkabinimai

Nors suomiai yra santūrūs žmonės, nelinkę daug kalbėti ir glebėsčiuotis, jie žino apkabinimų ir švelnaus fizinio kontakto svarbą. Todėl daug dirba šioje srityje ir skatina nebijoti liesti, apkabinti vaikų, sodintis jų ant kelių. Tačiau jie niekada to nedaro per prievartą. Todėl ir aš visada pati pirma pasiūlau apkabinti ir paklausiu, ar vaikas nori pas mane į glėbį. Pasakysiu atvirai – ne visi vaikai nori. Todėl gerbiu jų apsisprendimą.

Visas straipsnis: https://www.pedagogas.lt/tinklarastis/straipsniai/apie-suomiskus-ugdymo-metodus-pedagogo-darbe-14.html?utm_source=facebook&utm_medium=post&utm_campaign=geroji_patirtis&utm_content=blogas#.WVos6jpN2V0.facebook