NaujienosAtgal <

Kreipimasis po 2012 04 20 vykusios konferencijos

2012-06-03 17:38

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui
Kauno m. savivaldybės merui A. Kupčinskui
Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. Bagdonui
Kauno m. savivaldybės Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkei L.Kudarienei
Vaikų gerovės grupei LR seime
Vaikų teisių kontrolierei E. Žiobienei
Žiniasklaidai


KREIPIMASIS
Dėl saugios aplinkos kūrimo ir švietimo tikslų įgyvendinimo mokyklose
2012-05-20
Atkreipiamas dėmesys, kad švietimo tikslai yra išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, turinčiu šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą, gebančiu stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą. Tačiau šiandien mokyklose didžiausias dėmesys skiriamas žinių perteikimui, bet ne asmenybės, bendražmogiškų vertybių formavimui.
Žinoma, daugelis mokslo ir technikos pasiekimų žmogų praturtina, plečia pažinimo horizontus. Tačiau be bendražmogiškų vertybių, sanglaudos, solidarumo, subsidarumo, žiniomis įmanoma tik manipuliuoti žmonių, visuomenės, sąmone bei pasąmone.
Socialinės veiklos asociacijos „Šviesos kampelis“ tęstinėje respublikinėjė konferencijoje (2) „Geroji naujiena, kaip mokykloje keisti patyčių lauką į meilės pripildytą atmosferą“ 2012m. balandžio 20 dieną dalyvavę piliečiai nuogąstauja, nes mokyklose mato patyčių mastą, vaikų traumavimą, grėsmę asmenybės formavimuisi. Konferencijos dalyviai ragina nedelsiant telkti jėgas, kad realiai būtų pradėti įgyvendinti švietimo tikslai mokyklose. Negalima būti užsimerkus, kai ugdymo procese jaunimas užsispyrusiai stumiamas nuo aukštų pasaulėžiūrinių pozicijų, nuo gyvenimo prasmės ir paskyrimo ieškojimo, nuo tarnystės idealams suvokimo, nuo dvasinių poreikių, nuo sąžinės, pareigos, atsakomybės jausmo.
Mes, 120 dviejų konferencijų dalyvių esame pasiruošę sutelktomis pastangomis siekti, kad vaikai augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų įžeidinėjimų, skaudinimo, smurto ir diskriminacijos.
Minėtose konferencijose(1. Patyčių dinamika mokyklose, 2. „Geroji naujiena, kaip patyčių lauką mokykloje keisti į meilės pripildytą atmosferą“) neatsitiktinai išryškėjo didelis nepasitenkinimas švietimo įstaigose vykdoma politika, nors dalyviai dirbo skirtingose penkiose grupėse, bet pateikė tas pačias mokyklose vešinčias problemas. Švietimo politiką reikia nagrinėti iš esmės ir problemas šalinti ne popieriuose, skambiose kalbose, bet realiame mokyklos gyvenime.
Pateikiame Jūsų dėmesiui darbo grupėse iškeltas mokyklose matomas problemas:

• Mokyklose tik paviršutinis saugumas. Mokyklose, vaikų saugumo tikslas, nėra tinkamai įgyvendinamas.
• Moksleiviai nežino tinkamų pykčio išreiškimo būdų žodžiais. Vaikai nemokomi pozityvių konflikto sprendimo būdų.
• Mokykloje nemokoma bendravimo įgūdžių.
• Mokytojai orientuojasi į žinias, vaikų neauklėja.
• Neugdomas sąmoningumas.
• Mokytojai neanalizuoja konkrečių kasdienių situacijų kaip ugdymo medžiagos.
• Netinkamo elgesio problema iš esmės nesprendžiama. Nesigilinama į vaikų netinkamo elgesio priežastis (gilumines).
• Per didelis uždelsimas sprendžiant konfliktus.
• Personalas nerodo iniciatyvos ir nesigilina, nenagrinėja problemų.
• Pedagogų pasyvumas / abejingumas.
• Nesukurta bendra mokyklos konfliktų sprendimo strategija.
• Mokytojų skurdūs bendravimo įgūdžiai.
• Mokykloje trūksta pagarbos vienas kitam.
• Trūksta bendruomeniškumo apraiškų. Aktyvūs, iniciatyvūs, sąmoningi tėvai mokyklose nelaukiami. Nekuriamas bendrumo jausmas tarp tėvų, mokytojų ir vaikų.
• Trūksta įvairiapusio bendradarbiavimo tarp tėvų, mokytojų ir moksleivių
• Pedagogai geba su tėvais bendrauti tik monologo principu.
• Trūksta abipusės pagarbos, nėra atgalinio ryšio.
• Prastas klasės psichologinis klimatas (netolerancija, nepagarba, patyčios, nedraugiškumas, psichologinis ir fizinis smurtas).
• Destruktyvus moksleivių lyderiavimas (ego).
• Silpnas klasės auklėtojo vaidmuo.
• Klasėse 25-30 mokinių yra per daug, kad būtų įmanoma ugdyti atsakingą jaunuomenę.
• Mokyklose taisyklių nesilaiko ne tik moksleiviai , bet ir pedagogai.
• Nėra sukurta skatinimų ir nuobaudų sistema. Nekreipiamas dėmesys į moksleivių psichinę sveikatą. Personalas nepripažįsta vaikų jausmų ir emocijų. Vaikų vidinio pasaulio ignoravimas. Mokytojai neatpažįsta vaikų siunčiamų signalų. Trūksta įsiklausymo, išklausymo.
• Mokytojai nepažįsta savo vaikų.
• Specialistų neprofesionalumo lygis.
• Mokytojas nesigilina į ugdymo filosofiją.
• Nėra aiškios atsakomybės šeimos ir mokyklos ugdant vaikus.

Buvo pasiūlyti tokie sprendimai į kuriuos tikimės atkreipsite dėmesį:
• Mokyklų tarybos šalies mastu apsijungia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus mažinti mokinių skaičių klasėse.
• Bendruomeniškumo ugdymas.
• Aktyvinti mokinių, tėvų savivaldą.
• Kurti mokyklos aktyvą, iniciatyvines grupes, kviesti savanorius.
• Skatinti saviraišką visoje bendruomenėje.
• Mokyklos personalas, mokytojai buria bendruomenę
• Organizuoti diskusijų grupes (tėvai, mokytojai, vadovas, mokiniai, specialistai)
• „Nenužudyti“ idėjų, visas išdiskutuoti.
• Tėvų įtraukimas į mokyklos gyvenimą.
• Daugiau neformalaus bendravimo tarp vaikų, tėvų ir mokytojų.
• Vyresnių klasių moksleivių mokymas savanoriauti bendruomenėje siekiant socialinės gerovės.
• Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas klasėje (su moksleiviais, specialistais).
• Bendravimo įgūdžių ugdymas klasėje.
• Mokyti vaikus emocinio raštingumo, pažinti save. „Pažindamas save, pažinsi ir kitą“.
• Kurti tvirtas tradicijas, papročius. Visiems kartu daugiau švęsti.
• Moksleiviams turi būti daugiau aktyvios, patyriminės veiklos: žygiai, darbinė veikla, tarnavimas, bendri projektai, diskusijos įvairiomis temomis, aptarimai.
• Mokiniai turi dalyvauti kuriant taisykles. Taisyklių laikosi visa bendruomenė. Taisyklės prisimenamos kasdien dienos eigoje.
• Klasės auklėtojas geba kartu su mokiniais nagrinėti problemą.
• Klasės auklėtojas, specialistai, direktorius padeda mokytojui spręsti konfliktus tarp mokinių.
• Problemos sprendžiamos atvirai diskutuojant neformalioje aplinkoje.
• Giluminių elgesio priežasčių analizė. Įsigilinti mokytojams į vaiko elgesį, ieškant šaknų.
• Mokytis problemą priimti kaip iššūkį, galimybę.
• Klasės auklėtojas mokosi klasės vadybos.
• Auklėtojos motyvacijos skatinimas aktyviai ir atsakingai atlikti pareigas.
• Savipagalbos grupės mokykloje (tėvai, pedagogai, psichologas, soc.pedagogas)
• Poilsio kabinetas mokykloje mokytojams. Poilsio kabinetas mokiniams.
• Mokytojų lankstumas.
• Mokytojų požiūris į darbą kaip į kūrybą.
• Visų pirma geras mokytojo ir kitų suaugusių pavyzdys.
• Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Pedagogai įvairius kvalifikacijos kėlimo metodus perteikia tėvams, kolegoms.
• Pedagogai demonstruoja aukštą bendravimo kultūrą.
• Suteikiama daugiau galimybių individualiai saviraiškai.
• Mokykla turėtų daugiau bendrauti su NVO sektoriumi.
• Svarbiausias mokyklos uždavinys išmokyti vaikus mylėti save aplinką, žmones.

Prašome supažindinti kokia yra paruošta nuosekli ir ilgalaikė švietimo strategija Kauno mieste inovatyviom priemonėm šalinanti iš mokyklų bendruomenių smurtinį bendravimą (patyčias), kad konkrečiais nuosekliais metodais būtų siekiama įgyvendinti švietimo tikslų: išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi turinčiu šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą, gebančiu stiprinti visuomenės galias užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą.
Socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ yra atvira bendravimui ir bendradarbiavimui, siekiant įgyvendinti švietimo tikslus. Savo veikla galime būti naudingi skatinant bendruomeniškumo kūrimą švietimo įstaigose.
Mūsų asociacija yra numačiusi telkti visas organizacijas dirbančias socialinės gerovės kūrimo srityse su savo draugais Lietuvos tėvų forumas, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Tautos ateities forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Teisininkų draugija, Visuomenine piliečių sąjunga esame numatę patyčių problemą gvildenti iš esmės ir įvairiais aspektais. Rengsime tęstines konferencijas kas du - tris mėnesius. Prašome mus kviesti prie apskritų stalų diskusijom. O Kauno savivaldybės švietimiečius raginame prie diskusijų stalo sudaryti realų bendros veiklos planą.
Lauksime atsakymo raštu.

Socialinės veiklos asociacija "Šviesos kampelis“