ProjektaiAtgal <

Grupinės terapijos užsiėmimai

2010-01-18 11:28

"Auga ne tik vaikai. Auga ir tėvai.
Tol, kol stebime, ką vaikai daro su savo gyvenimu,
jie atidžiai seka, ką mes darome su savaisiais.
Aš negaliu vaikams nurodyti pasiekti saulę.
Visa, ką aš galiu padaryti – tai pasiekti savąją."
Joyce Maynard
Tėvų grupės yra uždaros ir į jas kviečiami tik tie, kurie pasiryžta savo bendravimo, gyvenimo įgūdžius tobulinti. Kievieno mūsų problemos yra glaudžiai susijusios su kitomis ir nėra greito universalaus vaisto visiems sunkumams gydyti. Grupėje nuoseklumas, dalyvių įsitraukimas, noras dalytis, diskutuoti, skatina dalyvius susipažinti, o susigyvenus, jaučiantis saugiai vieniems su kitais, įvyksta gilūs atsivėrimai.

VERTYBĖS KURIOMIS VADOVAUJAMĖS SAVO VEIKLOJE:
• Savo visą veiklą grįsti etiniu požiūriu;
• Nenustoti kelti sau reikalavimus, aptarinėti bei vertinti savo organizacijos veiklą;
• Stegtis garbingai laikytis susitarimų bei įsipareigojimų;
• Vadovautis Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu;
• Tarnauti visuomenės socialinei gerovei;
• Būti žodžio vykdytojais;
• Ugdyti drąsą ir pilietiškumą;
• Santykius grįsti nuoširdumu bei atsidavimu žmogui;
• Pasižymint dorovingumu būti pavyzdžiu kitiems;
• Nuolat tobulėti , atnaujinti žinias, kad kuo geriau pavyktų realizuoti socialinio darbo vertybes;
• Savo veikla siekti kliento gerovės, jo interesus vertinti labiau negu savuosius;
• Pasisakyti prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais;
• Pasisakyti prieš tarnautojų piknaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Psichiatras psichoterapeutas: „Kai buvau grupėje. Pamenu, sau pagalvojau: „Jau seniai neteko būti tarp žmonių." Tik atsispindėjęs kito žmogaus sieloje gali pamatyti savąją. Grupė, kurioje žmonės parodo savo sielą kaip veidrodį yra tikra dovana.“
Tai gal, vis tik, individuali konsultacija yra naudingesnė? Ką rinktis ir kada?
Tačiau juk būna sunkumų, apie kuriuos vos išdrįsti vienam žmogui pasakyti. Kaip atsiverti visai grupei? Tarpusavio santykių konsultantė Jolanta neprieštarauja: „Yra labai intymių problemų, yra ir nuodėmių, su kuriomis reikia eiti pas kunigą išpažinties. Tačiau... Kai grupėje įsivyrauja pasitikėjimas vienų kitais, tada jau kalbama ir apie savo meilės problemas, tai būna pasiektas- aukščiausias grupės išsivystymo laipsnis. Tada grupė gali spręsti ir labai rimtas problemas. Apie tai, kas vyksta grupėje, nieko jums išsamiai ir nepapasakosiu. Aš dažnai savęs klausiu, ar įmanoma tai sudėti į žodžius? Rašiau ne vieną straipsnį apie įvairius būdus, kaip terapijos grupės padeda pacientams, tačiau visada būdavo sunku rasti žodžių nusakyti tikrąjį lemiamą veiksnį - gydomąją grupės atmosferą.
Tiek individualus konsultavimas, tiek tėvų grupės yra svarbus ir reikalingas dalykas. Skirtingiems šeimoms yra ir skirtingos pagalbos formos. Jeigu šeimos problemos yra įsisenėjusios ir labai apsunkinusios šeimos gyvenimą, siūlau individualų konsultavimą. Individualus konsultavimas siūlomas įsisenėjusių krizių šeimoje atvejais, kai pagalbos reikia greitai ir intensyvios. Taip pat kai kurie žmonės dėl savo asmenybės, charakterio bruožų negali veiksmingai spręsti savų problemų grupėje, ir jiems netinka tokia pagalbos forma. Kai kurios šeimos pasijunta labai pažeidžiamos, kai kalba apie savo praeitį, savo sunkumus, todėl grupėje negali visiškai atvirai išreikšti pykčio nuoskaudų ar kitų jausmų. Kiekvienas žmogus iki grupinės terapijos turi savo vidumi priaugti, o kol nėra įsisenėjusių problemų ir dar nesulaukėte stiprių skaudžių pasekmių, ieškokite sprendimų terapijos grupėje.
Kiekviena šeima susikuria niekam neskelbiamas ir neviešinamas šeimos taisykles. Tie patys šeimos nariai su savo asmeninėmis nuostatomis visuomeniniame gyvenime kuria aplink save grupes, į kurias perkelia savo šeimoje įsisavintas taisykles. Jeigu grupių, su kuriomis susiduria suaugusysis, taisyklės ir bendravimo modeliai smarkiai skiriasi nuo tų, kuriuos įsisavino tėvų šeimoje, jis turės bendravimo problemų, jausis vienišas. Suaugusysis gali bandyti vėlesniuose santykiuose užimti tą patį vaidmenį, kurį jis užėmė tėvų šeimoje. Kažkada jį tas vaidmuo gelbėjo, o dabar jam kliudo. Tai galima ištaisyti grupinės terapijos užsiėmimuose. Pavyzdžiui, žmogus čia gali sužinoti, kad vyrai nėra tokie baisūs, o moterys - tokios šaltos, kaip jo šeimoje. Kad jam nereikia užsidirbti meilės, kad jis ir nepersistengdamas gali būti mylimas ir t.t.
Per 10-ties metų grupių vedimo patirtį dažnas grupinės terapijos dalyvis, manęs klausdavo: kodėl to nemokė mokykloje?" Mokykloje įprastos ir mokomosios programos orientuotos į intelekto vystymą, žinių gilinimą, kūno stiprinimą. Tačiau retai kuris vaikas mokomas, kaip reikšti savo emocijas. Šią spragą jau gyvenant šeimose ir įmanoma užpildyti, terapijos grupėse .
Šiandien yra mažai tokių susivokusių šeimų, kuriose vaikui leidžiama reikšti visas jam kylančias emocijas. Kiekviena šeima turi savo draudimų. Pavyzdžiui, vienoje negalima būti silpnam. Joje užaugęs vaikas neišmoks guostis. Šeimoje, kurioje sakoma, kad geri vaikai nepyksta, užaugęs vaikas bet kokia kaina slopins ir slėps savo pyktį. Darbas su emocijomis, labai techniškas ir kruopštus, pradedamas nuo to, kad žmogus mokomas duoti grįžtamąjį ryšį kitam: pasakyti, kas jam malonu, kas nemalonu, kas patiko, o kas - supykdė.
Dalyvių liudijimai:
Aldona: „Šeimų klubas – tai tarsi oazė dykumoje, kur galim pasisemti išminties ir gėrio. Šių susitikimų dėka šeimoje pradėjom kalbėtis atviriau. Kartu pragyvenus 25 metus, tik dabar supratome, kad daug dalykų buvo galima spręsti paprasčiau ir lengviau, jei būtume išgirdę tai bent prieš 15 metų. Gera būti būryje žmonių, kuriems šeima yra vertybė. Ši programa – tarsi sutuoktinių abėcėlė, kurią kiekviena šeima turėtų išmokti“.
Zigmas: „Grupėje susirenka skirtingų profesijų žmonės, bet taisyklė „Priimk kitą, koks jis yra“ mus apjungia.“
Jūratė: „ Daugelis manęs klausia: „Ko gi tu ten vaikštai į tą gupę, negi nemoki su savo vyru ir vaikais bendrauti?“. Atsakau jiems: „Noriu išmokti dar geriau juos pažinti, nenorėti už kitus, nespręsti už juos, suprasti kitų norus, kai jie skiriasi nuo maniškių. Ir išmokti sugyventi poroje.“
Jurgis: „ Atėjau į grupę žmonos prašomas. Buvau nusiteikęs gana skeptiškai. Tačiau jau po pirmojo susitikimo susidariau nuomonę, kad visa tai - labai rimta ir ,galbūt, netgi tai, ko man labiausiai trūko. Nustebino šilti, žmogiški santykiai, atviras bendravimas, kurio nevaržo prekiniai-piniginiai ryšiai. Pajutau, kad grupė pradėjo mane gydyti: tokioje atmosferoje tiesiog savaime nukrinta visos kaukės, gali pamatyti save iš šalies, įsigilinti į savo ir savo šeimos problemas, nes atitrūksti nuo kasdienės rutinos. Nuostabi patirtis, kurios anksčiau neturėjau. Dabar jau laukiu susitikimų. Labai sąmoningai suvokiau, kad tik iš šeimų, kuriose yra normalūs tarpusavio santykiai, galėtumėme kurti sveiką visuomenę, o turėdami sergančias, įskilusias ir trūkinėjančias šeimas – būsime patys neįgalūs ir gyvensime negaluojančioje visuomenėje“.
Gražina: „Į grupę atėjau todėl, kad buvo daug problemų šeimoje, ypač su 3 vaikais, kurie buvo paaugliai. Vyras į šias problemas stengėsi nesigilinti. Be to norėjosi su kažkuo artimiau pabendrauti, nes esu pakankamai uždara. Labai greitai pajutau, kad kitų pasisakymai, jų patirtis man davė atsakymus į mane kamavusius klausimus. Kartais pamatydavau, kad tai situacijai, kuri daugybę kartų apmąstyta ir nerasta kitokių sprendimų. Buvau nustebinta, kad man besikeičiant mano vyras, kuris namuose buvo tylenis, pradėjo daugiau atsiverti. Pasidarėme artimesni vienas kitam, pagerėjo santykiai su vaikais. Mano draugai pastebi, kad aš labai pasikeičiau, tapau laisvesnė, labiau bendraujanti.“
Rima: „Turiu prisipažinti, kad prieš ateinant į klubą, mūsų šeimą buvo apėmusi krizė. Siena tarp mūsų su vyru vis labiau augo. Po keletos užsiėmimų pastebėjau, kad savo vyrą tarsi atrandu iš naujo, žiūrėjau į jį visai kitomis akimis. Iš prigimties būdama uždaro būdo, grupės sveikoje aplinkoje aš pradėjau atsiverti, ramiai kalbėti apie savo baimes, pyktį, nerimą. Aš pamačiau, kad ir kitų šeimų problemos panašios, ir aš galiu dalintis savo patirtim. Susidraugavome su kitomis šeimomis ir mūsų draugystė tęsiasi iki šiol“.
Darius: „Į grupę atėjau, kai šeimoje stojo tyla. Aš myliu žmoną, ji, žinau, myli mane, bet nustojome kalbėti. Supratau, jei toliau taip tęsis, išsiskirsime. O mes to nenorim. Grupė– tai šeimos gyvenimo studijos, paremtos krikščioniškos gyvensenos filosofija. Tai – gera, tvirta atsvara kasdieniam melui ir neteisybei. Čia patiriu daug meilės ir supratimo bei palaikymo. Šios studijos verčia mus tobulėti, o tai turi duoti vaisių ne tik mūsų vaikams, bet ir šaliai. Manau, kad privalu šias studijas plėsti“.
Jurga:„Buvimas gupėje labai atliepia mano poreikius: stabilumo, saugumo, priklausymo. Pamačiau, kokių gražių yra šeimų, kurios anksčiau man atrodė kaip mitas. Kai atėjau į grupę, santuokoje buvome pragyvenę tik 2 metus. Grupė padėjo pereiti mums krizes. Stipriausias įspūdis – susiklausymas ir didelio artimumo išgyvenimas. Bendra malda, tikėjimo liudijimai padėjo man priartėti prie Dievo“.
Ineta: „Grįžus iš grupių su vyru ilgai dar kalbėdavomės, kartais iki 4 val. ryto, nes būdavo temų, kuriomis net į galvą neateitų, kad reikia apie tai kalbėtis.“
Andrius: „Žmonos nuopelnas, kad esu čia. Stipriausias įspūdis, kad grupėje yra laikas, kai turi skirti dėmesio savo jausmams, tam, kas dabar vyksta tavo artimiausioje aplinkoje, o taip pat apmąstyti ir atrasti, ko norime ateityje iš savo santykių. Tai laikas mano santykiui su žmonėm ir su Dievu išgryninti“.
Vėjūnė: „Man didelis atradimas – tikėjimas. Džiaugiuosi, kad buvau link tos gelmės vedama atsargiai, neskubinant įvykių. Stipriausi įspūdžiai iš šeimų vasaros stovyklos. Iš pat pradžių galvojau: „Gal čia sekta kažkokia?!”, bet vėliau nejučia pati įsijungiau į grupės veiklą, kuri mane gydė kaip moterį. Pasijutau mylima, labiau atsipalaidavau.“
Valius: „Daug kas gyvenime darė panašių kaip aš klaidų, bet nesuradau nė vieno panašaus į save. Bet kaip gera ten būti su pačiu savimi.“
Irena: „Man ši grupė – tai Dievo dovana. Po skyrybų su vyru susisukau į save, paskendau skausme. Ir tik tuomet, kai grupėje įvykdavo mažytis stebuklas ir atsiverdavo širdys, aš pati vėl išdrįsau patikėti žmonėmis... Ypač dėkoju kitiems vyrams už jų atvirumą. Ačiū visiems už draugystę ir meilę. Išgyvenau labai stiprų bendruomenės jausmą.“
Nijolė: „Grupės eigos kelionėje, kaip ir šeimos gyvenime, greta gyvenančių žmonių keitimasis vyksta labai lėtai ir kartais atrodo, kad jokie pokyčiai išvis nevyksta. Bet dažniausiai tai parodo mums šalia esantys. Kaimynės žodžiai: „Nijole, kokia tu paaugusi ir brandi!“ Tuomet supratau, kad buvo verta ištarti „taip!“ tam tyliam dvasios pakuždėjimui, kuris mane nuvedė į grupę. Tegul būna pašlovintas Viešpats, darantis neįmanomus dalykus regimais būdais, pasinaudojantis mumis, gal net mažiausiai tam tinkančius!“
Loreta:„Kai realiame gyvenime susiduriu su kitokia nuomone, dažnai įvertinu tai, kaip skirtingų asmenybių, turinčių savus asmeninius interesus, požiūrį. Tačiau, grupėje, kurioje galioja teisybės taisyklė išgirdusi tą patį požiūrį į mano elgesį iš kelių žmonių, neišvengiamai susimąstau ir įvertinu situaciją naujai. Kitų grupės narių išreikštos emocijos man padeda nusiimti dar vaikystėje uždėtus vaizdą iškreipiančius akinius. Į grupines konsultacijas einu su įtampa, nes žinau, kad laukia sunkus darbas, kad patirsiu ne tik teigiamas emocijas. Čia tenka išklausyti tiesiai ir atvirai išreikštų dalyvių jausmų, kurie ne visada būna malonūs. Todėl atsiverdama kiekvieną kartą rizikuoju. Tačiau kuo daugiau rizikuoju, tuo daugiau gaunu,"
Jolanta: „Kol nenuvertei nuoskaudų akmens, kelias džiaugsmo pulsui uždarytas", Terapinė grupė - vienas iš būdų, padedančių nusiristi tą nuoskaudų akmenį. Čia saugu būti savimi.“
Irma: „Jei turiu problemą, apie kurią man norisi pakalbėti, turiu pati „pasiimti" grupės laiko. Kartais tai nėra lengva."
Ona:,, Jaučiuosi lyg mano santykiuose būtų padaryta generalinė tvarka, susikaupusios dulkės nuvalytos, iškritusios knygos sudėtos į lentynas. Tai yra atgimimas.“
Iva: „Nerealus laikas atsipalaiduoti, pabendrauti su atvirais žmonėmis, atstatyti tarpusavio bendravimą, atsiriboti nuo kasdienio monotoniško pasaulio, atšviežinti savo dvasinį pasaulį. Sunku viska aprašyti žodžiais, manau reikia tai patirti.“
Jonas: „Asmeniškai įspūdį padarė „aido" technika - iki šiol bendraudamas su žmona, pertraukdavau jos mintį, norėdavau kuo greičiau išsakyti savąją nuomonę. Įsitikinau, kad taip bendraujant mes tik pamesdavom esminę pokalbio liniją.„
Asta: „Tai galimybė pabūti kartu su kitais, kuriems irgi įdomu pabendrauti apie tai , kas iš tiesų svarbu tarpusavio santykiams, įgyti naujų bendravimo įgūdžių, praplėsti savo požiūrį, į šeimą, sustiprinti tarpusavio ryšį, jaučiuosi įgijusi naujos, vertingos patirties.“
Juana: ,,Man grupė buvo naudinga tuo, kad buvo orientuota į praktiką, o ne į teoriją.“
Auksė: ,,Kai išmokau įsiklausyti į vyrą, pati sau suteikiau galimybę gauti nuo jo dovanų. Tos dovanos - tai anksčiau nepastebėtos savybės, didesnis nei aš pati tikėjausi pritarimas ir palaikymas. Įdomiausia suvokti, kad vyras tai toks ir buvo, tik aš pati sau nesuteikiau galimybės pamatyti. Išmokau aptarti sunkumus kitokiu nei anksčiau būdu ir tai stebuklingai veikia: viskas gyvenime tapo daug paprasčiau.“
Jurga:,, tai galimybė skirti laiko dirbui su pačiais savimi, atrasti tai, kad galima ir reikia ne tik išklausyti antrąją pusę , bet ir suprasti. Skyrėme dėmesio tam, kas kasdienybėje buvo primiršta arba tiesiog nebūdavo laiko apie tai pagalvoti.“