ProjektaiAtgal <

DĖL SOCIALINĖS VEIKLOS IDĖJA ,, TĖVAVIMAS”

2011-03-30 17:25

Projekto idėja: Prevencinė socialinė veikla- „Tėvavimas“ suaugusio vaidmuo ( socialinės veiklos darbuotojo) mokinio gyvenime padedant jaustis saugesniu mokykloje, harmonizuojant tarpusavio ryšius mokinių klasės kolektyve ir palaikant saugią, sveiką ugdymosi aplinką.
Tai pagalba, besąlygiškas priėmimas ir rūpestis vaikais kai jiems to reikia, neperimant iš vaikų iniciatyvos. „Tėvaujantis“ suaugęs tai kaip išorinis „saugiklis“ pastebintis, kas yra vaikams pavojinga, kad reikalui esant būtų sustabdydamas netinkamas elgesys ir tuo pačiu skatinamas teisingas elgesys, padėdant sąmoningai suvokti, ką vaikas daro sau ir kitam netinkamo. „Tėvaujantis“ asmuo turi gebėti besąlygiškai priimti kiekvieną vaiką su viskuo kas jame yra, leisti jam išbūti jo paties baimėje tiek kiek jam reikia, kol baimė išsisklaidys. „Tėvaujant“ sukuriama saugi, sveika ugdymosi aplinka, negailima pastangų ir laiko. Įsivyravus harmonijai suvokimas pas vaikus ateina iš jų pačių vidinio suvokimo. Tai unikali galimybė vaikams išlipti iš klaidų spąstų . Sukuriant sveiką ir saugę aplinką vaiko kūnas gauna galimybes susiderinti, palankiai vystytis. Klaidinga „Tėvavimo“ nuostata kai vaikus priverčiame pataikauti, prisitaikyti, susitapatinti, įtikti.
Problema: Mokyklose pedagogų darbo apimtys be galo didelės ir trūksta suaugusių žmonių kuriant saugę ir sveiką ugdymosi aplinką. Yra išvešėjusios patyčios, kolektyvo formavimas ir tarpusavio bendravimas vaikams yra per sunki užduotis.Daugelis sociologinių apklausų pateikia, kad vaikams mokyklose trūksta saugumo. To pasekoje įsivyravę daugybė mitų, kurie formuoja nuomonę, kad vaikai turi prisitaikyti prie žeidžiančios asmenį kultūros. Vaikai paviršutiniškai mokomi žmogiškųjų santykių, kaip esminės ugdymo dalies.
Esamos situacijos pristatymas: Meilė vaikams mus kviečia aiškiai matyti dalykus, kas gerai, įvardyti kaip gera, kas blogai – kaip bloga. Jai vaikas aštuoniolika metų nemokės skaityti ar rašyti, jį bus galima išmokyti. Tačiau jei aštuoniolika metų vaikas nebus mylėtas, nieko negalėsim padaryti, nes jis visam laikui bus sutraumuotas ir jausis nelaimingas", - sakė pedagogė F.Kramarik.
Šiandien mokyklose susiduriant su patyčių epidemija, tapo labia svarbi mūsų suaugusių užduotis- sukūrti vaikams išorinį saugumą. Vaikai mokykloje ne tik mokosi, jie ieško savos vietos gyvenime. Šiandiena mokykloje labai svarbus suaugusiųjų bendradarbiavimas, dėmesys, priežiūra, kad moksleivių kolektyve neatsirastų statusų ir vieni kitų nežalotų, ne tik fiziniame lygmeny, bet ir psichiniame, moraliniame. Vaikai vystosi ir auga pagal jiems sudarytas aplinkybes ir kai vieni vaikai dominuoja neteisingai elgdamiesi kitų atžvilgiu, tai kitiems lieka tik pakankamai skurdi aplinka save atskleisti, išreikšti. Tokiose aplinkybėse išsivysto patyčių, agresijos sistema. Patyčios įvyksta kai vaikai iškrenta už bendrystės ribų, tai negatyvus laiku nesustabdytas bendravimo būdas. Patyčių reiškinys vaikams begalo žalingas. Jei vaikai mokykloje nesijaučia saugūs, pradeda veikti baimių sistema, gimsta impulsai pulti, gintis arba pabėgti. Vaikai daro blogus dalykus dėl to, kad jiems kasdienybėje mažai kas padeda teisingai pasirinkti. Mokykloje trūksta suaugusių žmonių ir besąlygiškos nuoseklios kantrios, pagalbos, kuri padėtų vaikams susikurti kitas socialines roles. Paauglystė tai tarsi remonto metas, kada galima ištaisyti klaidas, svarbu išorėje turėti pakankamai suaugusių žmonių, kurie laiku jį stabdytų darančius kitus skaudinančias kvailystes.
Mokykloje vaikus supa daug bendraamžių, bet žymiai mažiau suaugusių. Klasėse būrys vaikų kartu, bet tai dar nereiškia, kad yra susiformavęs glaudus kolektyvas. Vaikai kiekvienas po vieną, grupelėmis, o tarpusavyje kaip kolektyvas retai kada susiję.
Psichinis, moralinis smurtas mokyklose yra įgijęs labai rafinuotas formas ir dažnai vos pastebimas, iš šalies neatrodantis grėsmingas, bet gana giliai žalojantis vaikų gyvenimą. Ankstyvoje vaikystėje patirti sužeidimai lydi vaikus visą gyvenimą. Vaikuose visam gyvenimui lieka jį supusios aplinkos anspaudas.
Vaikai turi turėti ryšį su ,,Tėvaujančiais“ suaugusiais, kurie jiems reikalui esant padėtų išspręsti bendravimo sunkumus, juos suprastų, paremtų. Mokykloje susitelkus galima sukurta saugę aplinką, kurioje vaikai galėtų nusimesti naštas, vystytis ramybėje ir meilėje.
Laukiami rezultatai: „Tėvavimas“ mokykloje padės vaikams geriau funkcionuoti, išjausti bendravimo privalumus ir džiaugsmą. Vaikai vidiniame rezervuare prisipildys daugiau saugumo, ramybės , meilės, darnos, tiesos, taikos su savimi ir išoriniu pasauliu.
Darbo metodai: bendravimas,bendradarbiavimas, vaikų elgesio koregavimas, vaikų klasės kolektyve geros atmosferos formavimas, atvejų užrašymas, atvejų analizė, gerosios patirties skatinimas, refleksija.

Uždaviniai:
1. Numatyti veiksmų planą su socialine pedagoge
2. Numatyti veiksmų planą su klasės auklėtoja
3. Užmegsti draugiškumu grįstus ryšius su 6 klasės moksleiviais
4. Padėti moksleiviams atpažinti netinkamas nuostatas ir elgesį.
5. Padėti moksleiviams sukūrti darnų klasės kolektyvą.
6. Atlikti veiklos atžvalgas su auklėtoja ir soc. pedagoge.
7. Bendraujant su vaikais taikyti žaidimų terapiją, kultūrinę veiklą
8. Pateikti rekomendacijas mokytojams, administracijai