Š. Laužadis: mokinius reikia mokyti remiantis gamtiškąja baltų pasaulėžiūra
Prastėjanti planetos ekologinė padėtis verčia ieškoti įvairių problemų sprendimo būdų. Dažnai tai būna kova su pasekmėmis, o ne priežastimi. Jau daug metų sprendžiami Lietuvos švietimo reformos klausimai. Kažkas svarstoma, kažkas mėginama daryti... Deja, kokia graži bebūtų idėja, mūsų visuomenėje ji dažniausiai tol „svarstoma“, kol prieinama prie tradicinio klausimo: „kiek kainuos?“ ir paprastai sulaukiama tradicinio atsakymo:„nėra pinigų“.
Pinigas... Pinigas... Pinigas... Negi jau nėra Lietuvoje patriotiškumo, tautiškumo, pilietinio entuziazmo? Iš amžių glūdumos atsklinda kalavijų skambesys ir arklių žvengimas, akyse iškyla galiūnai ąžuolai, šventosios girios, dievams pašvęstieji gojai, senosios liepos, prie kurių motinos nešdavusios tik ką gimusius vaikus, kad šie geriau augtų ir būtų stipresni. Ir iš tiesų – Lietuva buvo milžinų šalis: tiek kūnu, tiek dvasia stiprūs buvo lietuviai. Skaitome senuosius raštus ir nejučia susimąstome: kaip mūsų senoliai visa tai pasiekdavę? Į širdį plūstelėjo neapčiuopiamas, neišreiškiamas nei dainomis, nei eilėmis, nei raštais pasididžiavimo savo protėviais jausmas skatinantis mus gerbti ir branginti tai, ką jie mylėjo, domėtis savo praeitimi, ieškoti ryšio su ja....