Naujienos

Prastėjanti planetos ekologinė padėtis verčia ieškoti įvairių problemų sprendimo būdų. Dažnai tai būna kova su pasekmėmis, o ne priežastimi. Jau daug metų sprendžiami Lietuvos švietimo reformos klausimai. Kažkas svarstoma, kažkas mėginama daryti... Deja, kokia graži bebūtų idėja, mūsų visuomenėje ji dažniausiai tol „svarstoma“, kol prieinama prie tradicinio klausimo: „kiek kainuos?“ ir paprastai sulaukiama tradicinio atsakymo:„nėra pinigų“. Pinigas... Pinigas... Pinigas... Negi jau nėra Lietuvoje patriotiškumo, tautiškumo, pilietinio entuziazmo? Iš amžių glūdumos atsklinda kalavijų skambesys ir arklių žvengimas, akyse iškyla galiūnai ąžuolai, šventosios girios, dievams pašvęstieji gojai, senosios liepos, prie kurių motinos nešdavusios tik ką gimusius vaikus, kad šie geriau augtų ir būtų stipresni. Ir iš tiesų – Lietuva buvo milžinų šalis: tiek kūnu, tiek dvasia stiprūs buvo lietuviai. Skaitome senuosius raštus ir nejučia susimąstome: kaip mūsų senoliai visa tai pasiekdavę? Į širdį plūstelėjo neapčiuopiamas, neišreiškiamas nei dainomis, nei eilėmis, nei raštais pasididžiavimo savo protėviais jausmas skatinantis mus gerbti ir branginti tai, ką jie mylėjo, domėtis savo praeitimi, ieškoti ryšio su ja....

Religijotyrininkai kelia idėją, kad valstybinėse mokyklose turėtų būti įvestas religinis švietimas. Sociologės Mildos Ališauskienės manymu, taip Lietuvoje sumažėtų religinės diskriminacijos. Mat dabar Lietuvos mokyklose vedamose tikybos pamokose nevengiama klijuoti sektos etikečių ne krikščioniškoms bendruomenėms, netradicinių religinių bendruomenių atžvilgiu skrieja užgaulūs pasisakymai.Apie religinę diskriminaciją bei tikėjimą Lietuvoje – interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja, socialinių mokslų daktare M. Ališauskiene. – Pastaraisiais metais populiaru vartoti žodį „diskriminacija“, jis dažniausiai minimas kalbant apie diskriminaciją lyties ar seksualinės orientacijos pavyzdžiu. Kas yra religinė diskriminacija? – Sociologine prasme diskriminacija reiškia neteisingą elgesį individo ar socialinės grupės atžvilgiu. Plačiau diskriminacijos sąvoką taiko teisininkai, aptardami tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir panašiai. Religinę diskriminaciją apibrėžčiau kaip neteisingą elgesį su individu ar grupe dėl jų religijos ar įsitikinimų. Pabrėžčiau žodį įsitikinimų, nes, pavyzdžiui, ateistai ar agnostikai bei neteisingas elgesys jų atžvilgiu taip pat patenka į religinės diskriminacijos lauką. Diskriminacijos apraiškos – vienos visuomenės grupės kovos dėl galios ir privilegijų kontekste besiformuojančios neigiamos nuostatos ir elgesys kitų grupių atžvilgiu, stereotipinių nuostatų...

Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant? To teiravomės emocinį ugdymą jau kelerius metus taikančių Aukštelkės ir „Demokratinės mokyklos“ vadovų ir psichologės. „Demokratinės mokyklos“ įkūrėjas Nerijus Buivydas pasakoja, jog jo vadovaujamoje mokykloje ne tik rengiami bendri susirinkimai ir dėl daugelio mokyklos aktualijų sprendžia moksleiviai, tačiau ir matematikos pamoka gali būti stabdoma dėl joje tarsi netyčia nuskambėjusios patyčios iš bendraklasio. N.Buivydas įsitikinęs, jog tokie dalykai tą akimirką yra aukščiau, už sudėtį, atimtį ar tikimybių teoriją. „Manome, kad socialinis-emocinis ugdymas yra pamatas dar prieš pradedant kalbėti apie akademinius dalykus. Iš praktikos esame pastebėję, kad jei vaiko emocijos siūbuoja, tai ir akademiniai dalykai, tikėtina, prastai sekasi. Kai emocijos suvaldytos – ir mokslai lengviau „važiuoja“, – sakė N.Buivydas. Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje žinoti...

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Sklandant nepasitenkinimui švietimo sistema Lietuvoje, kuriasi vis daugiau netradicinio ugdymo įstaigų, kurių dalis – nevalstybinės. O tai, kad į kai kurias net vietų trūksta – rodo ne tik didėjančią paklausą, bet ir tėvų pasitikėjimą. Kauno rajone Smiltynuose pirmąjį rugsėjį pasitinkanti Žalioji gamtos mokykla – ne vienintelė, siūlanti gamtos prieglobstį (mano žiniomis, panašiai veikia Kardoku gamtos mokykla, Melkio, Vilniaus Valdorfo Žalioji, Demokratinė mokyklos, gal dar viena kita). Bet daugiau pasidomėjus pakaunės mokslo šventovės atsiradimo istorija, man ji kažkuo priminė garsiąją Balio Žaliąją mokykląâ€¦ Gamta, laisvė, kūrybiškumas. Atsidavę ir ieškantys pedagogai. Ekologiški statiniai ir natūralios ugdymo priemonės. Jau beveik įsivaizduoju, kaip kūrėjai bus apšaukti kažkokia „neaiškia sekta“, siurbiančia patikliųjų pinigus. „Aklai niekuo nereikia pasitikėti, bet diskutuojant galima išgirsti naudingus atsakymus. Išgirdę mūsų patirtį tėvai gali apsispręsti, ar jiems pakeliui su mumis eiti mokymosi keliu“, – siūlo mokyklos kūrėjai. Žaliosios gamtos mokyklos direktorė Jolanta Lipkevičienė apie tokią mokyklą nesąmoningai svajojo nuo tada, kai iš vienkiemio,...

Ignė Umbrasaitė Jordanas Petersonas – plačiai pasaulyje žinomas klinikinis psichologas, buvęs Harvardo, o dabar Toronto universiteto profesorius. Šiuo metu jis tikriausiai garsiausias viešasis intelektualas Vakaruose, akademikas, kurio populiarumas prilygsta roko žvaigždėms. J. Petersonas ypač išgarsėjo 2016 metais, kai pareiškė nepaklusiąs Kanados Justino Trudeau vyriausybės reikalavimui kreiptis į asmenis pagal jų pačių pasirinktą lytį. Viešuose pasisakymuose profesorius dažnai polemizuoja su politinio korektiškumo bei gender ideologijos vardu primetamomis praktikomis. Antroji jo knyga „12 Rules for Life: An Antidote to Chaos“ (liet. „12 taisyklių gyvenimui: priešnuodis chaosui“) išleista 2018 metais netruko tapti bestseleriu JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir kitur. Jau numatyti jos vertimai į 40 kalbų. Knyga sudaryta iš dvylikos skyrių, kuriuose pristatoma po vieną kasdienybėje pravarčią taisyklę. Kiekvieną jų psichologas pristato remdamasis istorijomis iš Biblijos, literatūra, mitais, asmenine patirtimi bei klinikine praktika. Toliau pateikiami apibendrinimai bei pagrindinės mintys apie kiekvieną J. Petersono siūlomą taisyklę. 1. Stovėk tiesiai, atlošęs pečius Vėžiai, kaip gyvūnų klasės atstovai, dažniausiai prisimenami tik tapę gurmaniško patiekalo dalimi....

Tai Kauno r. Smiltynuose nuo miesto centro 10 km. įsikūrusi dieninė ilgosios dienos savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, kurioje lauko pedagogika bus persipynusi su dvasiniu humanistiniu ugdymu. Vienu metu vaikams pasitarnaus du mokytojai/mentoriai. Taip pat, viena iš pagrindinių mokytojų bus natūrali gamta. Svarbus vaikų proto penas bus žaidimas. Patikros ko vaikai išmoko bus vykdomos vieną kartą mokslo metų pabaigoje, nes kuo dažniau testuojama, tuo labiau sutrikdomas nuodugnus vaikų ugdymas ir mokymasis. Diena prasidės nuo neformalios veiklos ir dienos eigoje persipins su formalia veikla. Vaikams bus perteikta pakankamai daug patirties, žemės ir žmonijos problemų sprendimų mokymo srityje. Kiekvienam vaikui bus sukurta aplinka, kurioje tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleistis. Nežinome, kiek tėvų yra pasirengę suteikti galimybę mokytis tokioje mokykloje, bet vizijoje matome vienos klasės mokyklą iki 35 vaikų. O ateityje bus suformuota dar viena klasė kai įsigysime autobusą, tuomet mokymasis bus išvykose autobusu į kintančias aplinkas. Vaikai mokysis pagal savo interesus, savireguliacijos principu pasineriant į dalykus kurie juos įtrauks,...

ŠEIMŲ STOVYKLA "DORA LYDERYSTĖ ŠEIMOJE" 2018 07 O5 – 2018 07 08 KVIEČIAME DALYVAUTI IR PASISTIPRINTI Stovykloje įgysime atsparumą iš pasaulio pučiamiems vėjams, susitiksime su visomis penkiomis stichijomis, susitelksime su kitomis šeimomis, puoselėsim blaivią bendravimo kultūrą ir nuoširdžius ir šiltus santykius, bendrystę (be konkurencijos), mokysimės su kitais ir iš kitų, ugdysim darną tiek viduje, tiek išorėje; pasiganysime dvasiškai. Stovyklos veikloje bus daug įdomios, kiekvieną asmenį praturtinančios veiklos: paskaitos, terapija bendraujant per savipagalbą ir pasidalinimą, socialiniai žaidimai, vakarojimas prie laužo, lobio paieška; veiklos su ,,terapiautais“ šuneliais, darbo terapija (stovyklos tvarkos priežiūra, miško tvarkymas, ekologinis atliekų rūšiavimas), lauko mobilios pirties statymas ir kita jūsų inspiruota veikla. Kiekvienas dalyvis turės progą inicijuoti veiklą ir pabūti jos vadovu. Iš stovyklos grįšite dvasiškai, emociškai, psichiškai užsipildę. Turėsite puikią galimybę pabėgti nuo kasdienės rutinos, TV, kompiuterio, šiuolaikinių technologijų bei kitų priklausomybių ir atsiduoti netikėtumams. Stovykloje bus nuolatinė savęs tobulinimo aplinka. VIETA: Pravažiavus Karmėlavą, reikia sukti į kairę senąjį Kauno - Jonavos kelią (į Turžėnus). Nusileidus nuo Turžėnų kalno, reikia sukti į kairę Zatyšių kryptimi. Nuo...

GERA ŽINIA: TRIMS VAIKAMS ŠIAIS METAIS STOVYKLA GALI BŪTI NEMOKAMA! Laukiame, kad parašytumėte savęs pristatymą: aprašytumėte ką jūs veikiate gyvenime, ko siekiate gyvenime, kokia šeimos sudėtis ir kitą informaciją apie save. Pagrįskite, kodėl būtent jums turėtų būti stovykla nemokama. Siųsdami informaciją apie save parašykite, kad sutinkate, jog su pateiktais jūsų asmens duomenimis susipažins vertintojai. Gauta informacija nebus viešai platinama ir bus sunaikinta 2018 m.rugpjūčio 10d. Aprašymą siųsti el.paštu iki birželio 15 d.: sviesoskampelis@gmail.com...

VAIKAMS IR JAUNIMUI (9-16 M.) GYVYBIŠKAI SVARBI IŠLIKIMO STOVYKLA SU PALAPINĖMIS „IŠMINČIŲ KELIAIS“ Apie mūsų stovyklą 2017 metais: https://www.youtube.com/watch?v=dPR4pCY90l4 Filmo treileris: https://www.youtube.com/watch?v=_jgiOvEMyfA LAIKAS: Mokymai savanoriams birželio 22 d. I pamaina nuo birželio 16d.-20d. II pamaina nuo birželio 25d-29d. III pamaina liepos 11d.- 15d. IV pamaina liepos 19d.-23d. Į stovyklos pamainos pradžią renkamės ir įsikūriame nuo 10 val. iki 11.30 val. Stovyklos pamainos atidarymas 12 val. Liepos 27 d. Stovyklų pabaigos FIESTA:))))), kurios metu dalinsimės gerąja patirtimi. STOVYKLAVIETĖS VIETA: 15 km už Kauno ant Neries kranto MAISTAS: tris kartus per dieną, verdamas ant laužo. KAINA: 120 eurų Sąskaitos nr. avansui: Asociacija ,,Šviesos kampelis“ LT617300010134460940 Būtina išankstinė registracija El.paštas: sviesoskampelis@gmail.com Tel. nr. 8600 81221 Jolanta, 8611 58183 Indrė STOVYKLOS TIKSLAI: Padėti kiekvienam vaikui suvokti savo vertę. Mokyti dalyvaujančios doros lyderystės. Stiprinti taikius bendravimo įgūdžius, skatinti jaunuolių sanglaudą, taikumą, iniciatyvumą, atkaklumą, drąsą, ištvermę, vienybę pasitarnavimą kitiems. STOVYKLOS UNIKALUMAS: Veikiame mišraus amžiaus grupėse – tai tarsi maža visuomenė, kurioje atsiranda daug galimybių suprasti kitų amžiaus grupių poreikius, veiksmus. Stovyklos metodikos...

https://www.youtube.com/watch?v=dPR4pCY90l4...

https://www.youtube.com/watch?v=_jgiOvEMyfA...

Jelena Bachlina, psichologė dailės terapeutė Dažnai sutinku ikimokyklinio amžiaus vaikus, ant kurių drabužių nupieštos kaukolės. Kepurės, striukės, marškinėliai, kojinės, kelnaitės... Kaukolės, skeletai, monstrai jau nebesukelia atgrasumo. Atkreipus tėvų dėmesį į šį simbolį, susiduri su jų abejingumu, nesupratimu. Tai, kas metų metais buvo suvokiama kaip pragaro išraiška, dabar sukelia juoką. Vieni tikslingai perka šiuos drabužius. Tėvas nupirko 5 metų sūnui šalmą su kaukolės piešiniu, kad jis išsiskirtų iš kitų vaikų. Šiuo atveju nepilnavertiškumas kompensuojamas per vaiką. Kiti pastebi, kad įsigyto drabužio ornamente yra įpintos kaukolės, jau nusipirkę. Belieka tik rinktis: nešioti ar nenešioti. Pasirinkimas priklausys nuo pasaulėžiūros. Kai kūma anūkui dovanų nupirko megztinį su kaukole, močiutė pareiškė savo tvirtą poziciją - NE tokiam rūbui. Mūsų kultūroje per amžius susiformavo simbolių reikšmės. Matant kaukolę žmogus būtinai pagalvos apie mirtį, praradimą, pavojų. Kaukolės simbolio reikšmė - mirtis, sunaikinimas, ...

Jolantos Lipkevičienės pranešimas "Darnus žmogaus ir gamtos ryšys" https://www.youtube.com/watch?v=SO11lmyWscU - 1dalis https://www.youtube.com/watch?v=ZmAIkWYGD4g -2dalis...

Jolantos Lipkevičienės pranešimas "Darnus žmogaus ir gamtos ryšys" https://www.youtube.com/watch?v=SO11lmyWscU - 1dalis https://www.youtube.com/watch?v=ZmAIkWYGD4g -2dalis...

Auklėjimas, kai vaikui pernelyg daug leidžiama, gadina ne tiktai jo gyvenimą, bet ir gali privesti šeimą iki skyrybų. Duodami vaikams valdžią auginame išlepintą ir vertybių negerbiančią kartą. Dėl tokių teiginių garsus švedų psichiatras ir knygų autorius Davidas Eberhardas (50 m.) sulaukia kritikos. Bet jis įsitikinęs – jo žodžiais kalba sveikas protas. Stokholme klinikai vadovaujantis vienas žinomiausių Švedijos psichiatrų neatitrūksta ir nuo darbo su pacientais. Turėdamas daug psichiatrijos žinių, aštrų humoro jausmą bei verslo valdymo įgūdžių jis yra labai laukiamas ir kaip lektorius. D.Eberhardas yra parašęs keturias knygas, kurios Švedijoje tapo bestseleriais. Dar dvi – jau pakeliui. O naujausia – apie tai, kaip vaikai perėmė valdžią, – buvo išversta į dešimt kalbų ir paskatino diskusijas viso pasaulio žiniasklaidoje. Psichiatras kritikuoja šiuolaikines auklėjimo normas, kurios jau nepasiteisino. Jis tvirtina, kad pernelyg laisvai auklėdami vaikus mes sukuriame jiems klaidingą pasaulio vaizdą. Kitaip tariant, juos kvailiname. O bijodami jiems sukelti neigiamas emocijas padarome meškos paslaugą ir užaugę jie nesugeba įveikti kasdienių sunkumų. Kelioms dienoms atvykęs...

Visi norime džiaugsmo ir vidinės ramybės. Deja, sunkumai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Maža to, pasitenkinimas gyvenimu ir priklauso nuo to, ar sprendžiame problemas ir kaip jas sprendžiame. Kurdamas žmogų Dievas padovanojo jam ir savo kūrybiškumo dovaną. Kam reikalingas kūrybiškumas? Dažnai įsivaizduojame, jog kūrybiškumas būdingas tik tiems, kurie savo profesinę veiklą susiejo su menu, mokslu, atradimais. Tačiau kūrybiškumas būdingas mums visiems, tai – neįkainojama dovana. Bet kasdienybėje tik kai kurie žmonės sugeba kūrybiškai spręsti problemas. Vieni moka skaniai pavaišinti netikėtai užgriuvusius svečius, kiti skoningai rengiasi tam išleisdami visai mažai pinigų, treti sugeba sutaisyti ar sukurti mechanizmą, gelbstintį buityje (apie juos sakoma, jog turi auksines rankas) ir pan. Tad kūrybiškumas naudingas ne tik užsiimant kūrybine veikla, bet ir sprendžiant įvairius gyvenimo sunkumus. Kartais atrodo, kad jiems įveikti pakanka sukauptos patirties. Kartais taip ir būna, tik toli gražu ne visada. Juk gyvenime visi einame nepramintu keliu ir aklai naudotis patirtimi negalime, o ir neverta. Kiekviena situacija, nežiūrint jos išorinio panašumo, yra unikali, kaip ir...

Stengdamiesi pašalinti kliūtis iš savo vaikų gyvenimo, tėvai pasirengę padaryti bet ką. Tačiau taip patys tėvai paspendžia spąstus: gali būti, jog dėl perdėto rūpestingumo vaikai tampa dar pažeidžiamesni. Sterilioji vaikystė Galbūt tai aptakiu metaliniu šalmu apsišarvavęs dviratininkas, lengvai slystantis purvinais parko takais… 5 kilometrų per valandą greičiu ant savo triračio. O galbūt tai šių dienų žaidimų aikštelė, kurios paviršius kaip pagalvė aptrauktas guma ir jau seniai nebenaudojamas odai nuo kelių gremžti. Ir… palaukit minutėlę… joje žaidžia visai ne vaikai. Ten jų mamos ir tėčiai, žaidžiantys kartu su jais arba duodantys tikslias komandas, kaip turėtų vykti žaidimas. Tik keletas sugeba pasinaudoti anksčiau taikytais metodais: atsisėda šiek tiek atokiau, leisdami savo vaikams patiems viską perprasti. Taip pat reikėtų paminėti ir sanitarinius gelius, kuriuos, kaip paskutinės apklausos rodo, į mokyklą nešasi trečdalis visų vaikų (žinoma, tuo pasirūpina ne patys vaikai, o jų tėvai). Galimas dalykas, jog dabar tėvai jaudinasi, kad mokyklų tualetai nėra pakankamai geri jų atžaloms. Dabar įsivaizduokite mokytoją, neseniai pradėjusį dirbti kiek didesniame nei vidutinio dydžio...

Pasaulio sveikatos organizacija pirmą kartą piktnaudžiavimą kompiuteriniais žaidimais priskyrė psichikos sveikatos sutrikimų kategorijai. Paskutinioji TLK versija buvo sukurta dar 1992-aisiais, o patobulintoji turėtų pasirodyti 2018-aisiais. Tai kodų sistema, apimanti ligas, įvairius simptomus, patologines būkles, skundus, socialines aplinkybes, išorines sužeidimų ir ligų priežastis, sudaroma Pasaulinės sveikatos organizacijos. 11-oje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11-AM) bus įtraukta būklė, pavadinta „žaidimų sutrikimu“ (angl. „Gaming disorder“), skelbia bbc.com. Jis apibūdinamas kaip nuolatinis ar periodinis žaidimas, kuriam teikiama pirmenybė prieš kitus užsiėmimus. Kai kuriose šalyse tai jau buvo pripažinta visuomenės sveikatos problema. Daugelyje jų (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje) duris atvėrė privačios klinikos, padedančios įveikti šį sutrikimą. Pietų Korėjoje išleistas įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų asmenims žaisti kompiuterinius žaidimus nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Japonijoje, internete žaidžiant ilgiau nei nustatytas laikas, suskamba perspėjantys signalai. Kad pacientui būtų nustatoma ši diagnozė, dėl žaidimo kylančios problemos turėtų tęstis bent 12 mėnesių, tačiau periodas galėtų būti ir trumpesnis, jei simptomai itin sunkūs. Šie simptomai apima: negebėjimą kontroliuoti žaidimo (jo dažnumo, intensyvumo, trukmės); pirmenybės...

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą? Kartais mes taip norim, kad mūsų vaikai gyventų geriau, prašmatniau, lengviau, kad jie būtų laimingesni, turtingesni, gažesni, kad kartais atrodo, jog esam pasiruošę nugyventi savo vaikų gyvenimus už juos. Ar bent jau pateikti vaikams aiškias instrukcijas, kurios,mūsų manymu turėtų suveikti. Net pamirštam, kad mūsų vaikystėje suaugusiųjų nurodymai ir instrukcijos mums patiems visai mažai ką reikšdavo. Girdisi prieštaros, ne juk negi galima nesistengti dėl savo vaikų, o gyventi egoistiškai, siekiant tik savo poreikių tenkinimo? Ne, tai taip ne mamiška ir netėviška. Tėvai juk bet ką padarytų dėl savo vaikų. Būtent. Bet ką. Taip atrodo, kad iš to noro, kad jie gyventų geriau ir iš pasiryžimo ir darom bet ką. O vaikai toli gražu netampa geresniais – ne vienas tėtis ar mama žiūri į savo vaikus ir gūžčioja – ką padariau ne taip, kas...

Jau ne vienus metus Lietuvos mokinių sveikata prastėja, tačiau niekas neatkreipia dėmesio, kad ši problema yra užprogramuota švietimo sistemos, mūsų vertybių, tad vien mwnkšta ir traškučių atsisakymas ją išspręsti vargiai padės. Beveik penktadalis apklaustųjų mokinių teigė valgantys tik 1-2 kartus per dieną http://sviesoskampelis.lt/failai/618_Straipsnis.jpg http://sviesoskampelis.lt/failai/616_straipsnis2.jpg...