Vaikai, plaukiame į mokyklą!
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Sklandant nepasitenkinimui švietimo sistema Lietuvoje, kuriasi vis daugiau netradicinio ugdymo įstaigų, kurių dalis – nevalstybinės. O tai, kad į kai kurias net vietų trūksta – rodo ne tik didėjančią paklausą, bet ir tėvų pasitikėjimą.
Kauno rajone Smiltynuose pirmąjį rugsėjį pasitinkanti Žalioji gamtos mokykla – ne vienintelė, siūlanti gamtos prieglobstį (mano žiniomis, panašiai veikia Kardoku gamtos mokykla, Melkio, Vilniaus Valdorfo Žalioji, Demokratinė mokyklos, gal dar viena kita). Bet daugiau pasidomėjus pakaunės mokslo šventovės atsiradimo istorija, man ji kažkuo priminė garsiąją Balio Žaliąją mokykląâ€¦ Gamta, laisvė, kūrybiškumas. Atsidavę ir ieškantys pedagogai. Ekologiški statiniai ir natūralios ugdymo priemonės. Jau beveik įsivaizduoju, kaip kūrėjai bus apšaukti kažkokia „neaiškia sekta“, siurbiančia patikliųjų pinigus.
„Aklai niekuo nereikia pasitikėti, bet diskutuojant galima išgirsti naudingus atsakymus. Išgirdę mūsų patirtį tėvai gali apsispręsti, ar jiems pakeliui su mumis eiti mokymosi keliu“, – siūlo mokyklos kūrėjai. Žaliosios gamtos mokyklos direktorė Jolanta Lipkevičienė apie tokią mokyklą nesąmoningai svajojo nuo tada, kai iš vienkiemio, laisvos kūrybiškos vaikystės buvo priversta eiti į mokyklą. Stebėjo smurtinius santykius tarp mokytojų ir vaikų, tarp pačių vaikų, ir jos tai nedžiugino.
„Nusistovėjusi švietimo sistema atgyveno kaip kokia senolė ir ją reikia oriai, po truputį išlydėti, – įsitikinusi Jolanta, daugeliui pažįstama ir kaip asociacijos „Šviesos kampelio“ vadovė, lektorė, asmenybės ugdymo trenerė, aktyvi visuomenininkė, seminarų mokytojams ir tėvams rengėja bei straipsnių autorė. – Pamačiusi daug nelaimingų vaikų nutariau visuomenei pasiūlyti alternatyvią vaikų mokymo galimybę. Laimei, visada turėjau bičiulių, kurie panašiai matė, mąstė. Vyras tikėjo manimi ir prieš penkerius metus pradėjo statyti apvalų pastatą. Per tą statybų laikotarpį teko daug pasidarbuoti įkvepiant mokytojus, atstovaujant šios kartos vaikus.“
Pašnekovė neslepia, kad ilgam buvo atsisakyta kelionių, pramogų, nes visi pinigai buvo nukreipti į svajonių mokyklos statymą. Apvalus, be aštrių kampų pastatas yra ekologiškas, pagamintas iš avies vilnos veltinio ir medžio. Vilnos veltinis turi raminantį, gydantį poveikį. Mokymasis vyks lauko „žaliose“, „spalvotose“, „baltose“ klasėse po atviru dangumi. Gamtoje žalios spalvos atspalvių yra virš 900, o kuriame kompiuteryje tai matoma? Tiesa, pastate vyks tik nedidelė mokymosi dalis, veiksmas kelsis ir į sodą, mišką, parką, kur yra begalė natūralių priemonių, kurių nerasime jokiuose vadovėliuose. Juk seniai žinoma, kad veikiant natūralioje gamtoje geriau vystosi vaikų stambioji ir smulkioji motorika.
Mokykla išsiskiria ne tik aplinka. Ugdymo turinys bei metodai čia bus visiškai kitokie. Pasak direktorės, šioje ilgosios dienos mokykloje taikoma gerosios mokyklos koncepcija bei visuminis mokymasis remiantis dvasiniu humanizmu. Šios pedagogikos teigia, kad vaikas yra dvasinis įsikūnijimas, kuriam mokymosi procese reikia ir dvasinio peno. Vaikams reikia nuodugnaus mokymosi, atsakymų į jų iškeltus klausimus. Visi vaikai yra perspektyvūs ir vertingi, nėra beviltiškų vaikų, yra tik neatrasti prie tų vaikų priėjimo būdai. Reika tikėti vaiku net tada, kai jis išgyvena pasyvų periodą. Tartis su vaiku, gebėti taikyti pozityvią discipliną, gebėti būti empatišku sau ir kitiems, ir naudoti demokratinius veikimo principus.
Žaliojoje gamtos mokykloje lauko pedagogika persipins su gravitacine, labirintine, demokratine ir intuityviąja pedagogika. Deja, Lietuvoje nėra nei vieno pedagogo, kuris turėtų išsilavinimą šiose srityse, tad tenka mokytojus ir kitų profesijų atstovus mokyti mentoriavimo gamtoje. Visuomenėje poreikis mokytis kitaip atsirado anksčiau negu teisiniai reglamentai ar parengti mokytojai. Nors švietimo įstatymai skelbia lygias teises valstybinėms ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms, bet nevalstybinės mokyklos negauna pakankamai finansavimo, tad išsilaiko iš tėvų ir rėmėjų lėšų.
„Visuomenėje sklando mitai, kad nevalstybinės mokyklos tarsi uabai, gaunantys dideles pajamas. O iš tiesų gyvename sumanumo, apsukrumo dėka. Per stovyklas esame pritraukę daug kūrybiškų, išsilavinusių žmonių, kurie yra pasiruošę mokyklai pasitarnauti, Kol kas mes negalime pasiūlyti mokytojams didelių atlyginimų“ – aiškina J.Lipkevičienė.
Bet užtat vaikams, netgi tiems „sunkiesiems“ jie gali pasiūlyti labai daug. Medikai įspėja, kad šiai dienai didžiajai daliai vaikų diagnozuojamas gamtos stygiaus sindromas, nes vaikai auga uždarose patalpose. Hiperaktyvieji, dažniausiai turintys šį sindromą, būdami gamtoje keičiasi. Hiperaktyvumas, grubumas ir problemos čia išsisklaido savaime. Tad nekeista, kad mokytojai atsirenka vaikus ir pagal tėvus, kurie pajėgūs suprasti lauko pedagogikos naudą vaikui.
Kuo ši įstaiga skirsis nuo kitų netradicinio ugdymo mokyklų Lietuvoje? Kūrėjai mano, kad bus daug mokymo kintančiose aplinkose, kad vaikai mokysis vieni su kitais ir vieni iš kitų mišriose amžiaus grupėse. Formalus ir neformalus ugdymas persipins tos pačios dienos bėgyje. Vieną kartą per mėnesį bus tėvystės įgūdžių lavinimo vakarai, seminarai pedagogams. Kiekvienam vaikui bus sukurta aplinka, kurioje jis tik jam vienam būdingu tempu galės vystytis. Nemažai dėmesio bus skiriama fiziniam darbui, tautiniams šokiams, kovos menams, gamtos tyrinėjimui ir dvasiniam tobulėjimui.
O ko čia tikrai nebus? Atsakymas: sugradavimo į klases pagal amžiaus grupes, atšiauraus mikroklimato, pamokų kas 45 minutes, autoritarinės pedagogikos, skubėjimo nuolat didinant tempą ir dažno vaikų žinių testavimo.
Į klausimą kas motyvuoja darbui su vaikais, Jolanta Lipkevičienė ilgai negalvodama atsako: “Pašaukimas, vaikų pasitikėjimas mumis ir sėkmingos persikeitusios vaikų istorijos. Nesuprastų vaikų daugėja, o juos suprantančių nedaug. Mums suprasti vaikai – sėkmingi vaikai.“
Mokykloje kol kas dirba dvi mentorės, o vaikų iki penktosios klasės čia galėtų būti iki 35.
Aktorė ir dainininkė Neringa Nekrašiūtė net neabejodama savo sūnų Mohaną žada leisti į Žaliąją gamtos mokyklą. Prieš penkerius metus sužinoję apie tai jie su vyru labai laukė šios mokyklos atidarymo. „Ir visą tą laiką tendencingai sekiau informaciją apie šios mokyklos statymo etapus ir jos įkūrėją Jolantą Lipkevičienę, su kuria susipažinau vedina tos idėjos, kad ši nuostabi moteris imasi tokio iššūkio ir žada įkurti tokią mokyklą,“ – pasakoja dainininkė.
Ji ir anksčiau domėjosi humanistine pedagogika, kartu su vyru lankėsi tėvų saviugdos klube, o pastaruoju metu pažindinasi su lauko pedagogika. Jaunuosius tėvelius ypač žavi, kad mokykloje bus apjungta keletas alternatyvių praktikų.
„Pats mokyklos pastatas yra nuostabus, tik įžengę į vidų su vyru aikčiojome kaip vaikai ir pritarėme, jog ir patys norėtumėme lankyti šią mokyklą. Dėl darnios, natūralios aplinkos. Sūnų nuo mažens pratinome dažnai būti gamtoje. Turėjome nuostabią auklę, kuri bet kuriuo metų laiku su vaiku eidavo į lauką, ten rinkdavo pagalius, akmenis, kurdavo žaidimus, stebėdavo gyvūnus, žaisdavo lauke. Ši patirtis vaikui buvo neįkainojama. Todėl gamtos mokykla bus puikus pratęsimas. Dar vasaros pradžioje su pedagogų, tėvelių bei vaikų būriu patyrėme dviračių žygį. Pasitikime vieni kitais ir jaučiame bendrystę. Tad kviečiame ir kitas šeimas prisijungti prie šios idėjos ir mokslą praplėsti į gilesnę sąmonės būseną“, – kviečia N.Nekrašiūtė ir prasitaria, kad sūnus labai laukia rugsėjo 1-osios, nes tuomet į mokyklą plauks laivu…
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 81 nevalstybinė ugdymo įstaiga.