Viešas kreipimasis į ŠMM ministrą G.Steponavičių
LR švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui
VIEŠAS KREIPIMASIS
2012-05-23
DĖL PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO MOKYKLOSE SKATINANT JAUNIMą„ EKSPERIMENTUOTI PASIRENKANT LYTĮ IR SEKSUALINĖS ORIENTACIJOS ĮVAIROVES
Ketvirtą kartą į LR švietimo ir mokslo Ministrą kreipiamės per viešas informavimo priemones. Žemiau jūsų dėmesiui pateikiamas Gintarą Steponavičių jau tris kartus pasiekęs rašto tekstas.
Gerbiamas Ministre šį raštą pakartotinai jau siunčiame jums trečią kartą. Nuo pirmojo išsiuntimo 2011-06-23 priminsime, kad praėję daugiau kaip aštuoni mėnesiai. Raštą vėl jums pakartojame. 2012-03-01
Mes esame sunerimę, dėl spaudoje (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-25-laima-vabasiene-kokios-tolerancijos-bus-mokoma-mokykloje/56601) pasirodžiusių pareiškimų apie Lietuvos mokyklas turinčius pasiekti mokymo projektus, kurių ugdymo turinys gali labai neigiamai paveikti mokinių psichiką, moralę, seksualinę tapatybę ir socialinę saviraišką. Įžvelgiame po rafinuotais pavadinimais „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra” paslėptą grėsmę šeimos vertybėms, bei vaikams.
Kalbame apie parengtą projektą apipintą tarsi nekaltomis frazėmis (paraiškos kodas VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-043) „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“, kuriam prašoma 827 969,00 Lt suma, remiasi J. Reingardės, N. Vasiliauskaitės R. Erentaitės parengtu tyrimu „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“. Minėtas tyrimas yra parengtas pabėgėlių integracijos programos rėmuose, tačiau tyrimo rekomendacijose kaip svarbiausia problema išskiriama tai, kad mokyklose per mažai kalbama apie homoseksualumą.
Nesutinkame, kad šis projektas pasiektų Lietuvos mokyklų moksleivius, nes jis prieštarauja šeimoje ugdomoms vertybėms ir moralės normoms. Mokyklose vykdomos ugdymo programos pirmiausiai turi būti suderintos ir su tėvais.
Anot A. Maceinos, lytinis švietimas siejasi su fizinio gėrio sritimi. Jo metu gaunamos žinios dirgina paauglių vaizduotę, kuri paralyžiuoja dorinę valią. Kai nėra valios, visos įgytos žinios tampa daugiau žalingomis, negu naudingomis. Žmogus suvokiamas kaip aukštesniųjų jausmų neturintis robotas. Pradžioje sudirginami žemesnieji instinktai, o vėliau pasiūloma, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių. Jei žmonės neturės valios valdyti lytinį instinktą, tai net ir apsisaugojimo priemonės nepadės.
Mokyklos uždavinys- lytinis auklėjimas, o ne švietimas. Reikia ruošti vaikus gyvenimui šeimoje, kilnioje meilėje, o ne tik gyvuliškų instinktų patenkinimo plotmėje.
J. Reingardė, N. Vasiliauskaitė, R. Erentaitė apklausę vaikus rado daugybę mąstymo stereotipų, pradedant šeimos samprata, baigiant kitataučiais ir homoseksualais. Bet ar visada stereotipai yra blogis? Jie, pavyzdžiui, gali rodyti, kas žmogui yra sveika, patikrinta daugelio kartų tradicija. Tačiau šiame projekte raginama naikinti visus stereotipus. Ar ne keista, pasitelkiant minėtą „gender“ programą: „rekomenduotina mokyklos aplinkoje ypač stiprinti švietimą lyčių lygybės ir seksualinės orientacijos įvairovės bei nediskriminavimo srityje. Būtina ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti heteroseksizmą ir jo poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, taip pat pristatyti alternatyvias lyties bei seksualumo sampratas. Homofobija neatsiejama nuo dualistinio patriarchalinio lyčių modelio taikymo“. Kitaip tariant, teigiama, kad gerai sutarsim su pabėgėliais, jei homoseksualumą paskelbsime norma, o gal siekiamybe, o tradicinę lyčių skirtingumo sampratą ir santykius – blogio priežastimi?
Ar ne šeimoje per šimtmečius išsaugotas mūsų tautinis identitetas, nepriklausoma dvasia, ar ne tradicinėse aukštos moralės šeimose išaugo mūsų šviesuoliai? Šių dienų žymiausi Lietuvos edukologai, tyrę ugdymą šeimoje, taip pat pripažįsta, jog šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Todėl ir mokyklose vykdomos ugdymo programos pirmiausiai turi atitikti šeimoje ugdomoms vertybėms ir moralės normoms. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų ir filosofų S. Šalkauskis tvirtino, jog ugdymas šeimoje yra ypatingas, neprilygstantis jokiai kitai institucijai, nes jame jaučiamos vyriškumo ir moteriškumo įtakos, yra harmoningas ir visuminis, būna pagrindu visiems kitiems ugdymo laipsniams. Pagal švietimą reglamentuojančius dokumentus tai mokykla padeda šeimai, o šeima pedagogams išugdyti visapusišką asmenybę. Pagal Vaiko gerovės valstybės koncepcijos (Įsigaliojo nuo 2003.05.31) 1.2.1.2. punktą „šeima ir valstybė dalijasi vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe“,kaip tėvai galės būti atsakingi jai jų vaikus mokyklose mokys amoralių teorijų ?
Šio projekto vykdymas prieštarauja Valstybinei šeimos politikos koncepcijai, kuri iškelia šeimos išskirtinę vertę asmens ir visuomenės gyvenime:
Jei 1.4. Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir užtikrinantis vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą ir valstybė ir nevyriausybinės institucijos privalo užtikrinti šeimos integralumui palankią aplinką, plėtodamos ir tobulindamos jos teisinę ir socialinę bazę.
1.7.8. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) preambule: „(…) šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei“. Šis punktas tai pat patvirtina, kad šeimai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei.
1.8.3. Šeima yra pirminis socialinis institutas, kuris kiekvienoje visuomenėje užtikrina socialų gyvenimo būdą grindžiančių vertybių, elgesio normų, formalių ir neformalių taisyklių visumą. Visuomenės gyvenimas pakrinka, jei šeimai stinga palaikymo ir apsaugos.
1.8.4. Žmogaus teisės pirmiausia įgyvendinamos per šeimą, ne skaidant ją į atskirus narius, bet stiprinat jų tarpusavio atsakomybę.
3.1. Valstybinės šeimos politikos tikslas – numatyti ir vykdyti šeimos institutą palaikančią ir stiprinančią bendrą politiką, kuri užtikrintų bendrąsias sąlygas teikiant diferencijuotą valstybės ir visuomeninių institucijų pagalbą šeimai visose srityse, siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos jai būti autonomišku, atsakingu, tvirtu, stabiliu, aktyviu ir savarankišku institutu, gebančiu visavertiškai atlikti savo funkcijas.
4.1. Švietimo ir kultūros sistema grindžiama glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu, padedant šeimai ugdyti asmenį, pajėgų suvokti pasaulį, savarankiškai ir kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas.
Mums įdomu kokiose Lietuvos mokyklose šis projektas jau yra vykdomas ir kokia yra numatyta tolimesnė jo eiga. Prašome išdėstyti raštu ir savo poziciją šio projekto atžvilgiu .
Socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis”