Homoseksualumas nėra įgimtas
Viešojoje erdvėje vyrauja požiūris, kad homoseksualumas yra genetiškai paveldimas. Būtent dėl šios priežasties manoma, kad homoseksualai negali pakeisti savo seksualinės orientacijos, o visi bandymai tai daryti – skeptiškai prilyginami beviltiškiems norams kovoti su natūralia žmogaus prigimtimi. Toks požiūris šiandien vyrauja tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje.
JAV mokslininkų ir medikų atlikti tyrimai rodo, kad yra kitaip: homoseksualumas nėra įgimtas.
Tai įtikinamai įrodo identiškų dvynių tyrimas. Viename didžiausių iki šiol atliktų tyrimų tirta 33 000 identiškų dvynių porų Australijoje. Kadangi identiški dvyniai turi identiškus genus tai, jei homoseksualumas yra išimtinai sąlygotas genetiškai, kai vienas iš dvynių yra homoseksualus, tai ir kitas turi būti visu šimtu procentų atvejų homoseksualus. Tačiau nustatyta, kad, kai vienas iš identiškų dvynių buvo homoseksualus, kiti buvo homoseksualūs tik vienuolika procentų atvejų. Šio tyrimo duomenys viešai skelbti JAV „Asmenybės ir socialinės psichologijos“ žurnale dar 2000 metais. Amerikos psichologų asociacija ilgą laiką teigė, kad homoseksualumas yra biologiškai nulemtas. Tačiau, kaip teigia profesorius, psichoterapeutas D. Byrd’as, 2008 metais asociacija pakeitė poziciją. Dabar sakoma, kad tai kompleksinės, sudėtingesnės priežastys, tam tikras derinys tarp žmogaus prigimties ir auklėjimo.
Taigi Amerikos psichologų asociacija oficialiai pripažįsta faktą, kad homoseksualumas nėra nulemtas išimtinai genetiškai.
Seksualinę orientaciją galima pakeisti
Plačiai paplitusi nuomonė, kad žmonės, turintys potraukį tai pačiai lyčiai, negali pasikeisti. Tačiau kai kurie JAV mokslininkai ir medikai teigia kitaip. Daktaras Džefrey Satinover’is yra medicinos mokslų daktaras, baigęs klinikinės psichologijos magistro studijas Harvarde ir fizikos mokslų magistro studijas Jeilio universitete, sako ilgą laiką palaikęs tradicinį, šiandien vyraujantį medikų požiūrį į homoseksualumą ir į tai, ar tai įmanoma pakeisti. Tačiau dabar jis sako manantis kitaip: „Man asmeniškai teko susidurti su daugeliu žmonių, kuriems tai neveikė. Aš tyriau grupes tų žmonių, kurie pakeitė savo seksualinę tapatybę, ir supratau, kad iš tiesų vaizdas nėra toks, koks pristatomas plačiajai visuomenei.
Yra daug mokslinės literatūros, kurioje teigiama, kad kai kurie motyvuoti žmonės tikrai gali pasikeisti. Kai kuriems tai įvyksta labai natūraliai. Dauguma gėjų aktyvistų galėtų patvirtinti, kad žmogaus seksualumas pulsuoja per visą gyvenimą.
Ką apie tai sako patys homoseksualai?
Rob’as buvo homoseksualus nuo vaikystės, ilgą laiką manė, kad tokia jo prigimtis, perorientavimo terapija jam buvo pirmoji, kurios specialistai sutiko bandyti padėti keisti jo potraukį tai pačiai lyčiai. „Sakymas, kad tu gali pakeisti savo seksualinę orientaciją, ateina iš įvairių žmonių. Aš pažįstu daugelį, kurie bandė ir jiems nepavyko. Todėl, kai tie, kuriems pavyko, sako priešingai, žinoma, kad tai labai užgauna: kažkam pasisekė, o jiems ne. Aš suprantu, kad galima pykti dėl to. Bet tiesa yra tokia, kokia yra“, – sako Rob’as.
Taigi homoseksualumas nėra genetiškai nulemtas – sako JAV mokslininkai ir medikai, o homoseksualūs asmenys, jei nori, gali tapti heteroseksualiais. Tokia viešojoje erdvėje vyraujančiam požiūriui priešinga išvada grindžiama moksliniais tyrimais, seksualinės orientacijos perorientavimo terapijos rezultatais ir joje dalyvavusių homoseksualų atvirais pasisakymais nepridengtu veidu prieš televizijos kamerą. Kai kurių tvirtinimu, jiems seksualinę orientaciją pavyko pakeisti dar nepasibaigus terapijai, ir jie pasakoja, kaip tai perkeitė visą tolesnį jų gyvenimą.
Caleb’as – vienas iš perorientavimo terapijoje dalyvavusių homoseksualų, kuris norėjo pakeisti nepageidaujamą potraukį tai pačiai lyčiai. Jis buvo homoseksualus nuo vaikystės, tačiau jo potraukis tai pačiai lyčiai pasikeitė dar nepasibaigus terapijai. „Pastaruosius keletą mėnesių aš draugavau su mergina, mes buvom labai artimi, kalbėjom apie vedybas. Tačiau dėl kai kurių nesutarimų mes išsiskyrėm. Skaudu. Bet tai geras skausmas, nes pirmą kartą savo gyvenime aš taip jaučiuosi dėl merginos. Anksčiau aš taip jausdavausi tik dėl vaikinų. Tai nuostabus jausmas“, – sako Caleb’as.
Perorientavimo terapija – kas tai?
Amerikoje homoseksualūs asmenys, norintys pakeisti savo potraukį tai pačiai lyčiai, gali pasirinkti perorientavimo terapiją. Ji veikia taip: asmeniui padedama atpažinti ir įvardinti tas veiklos sritis, kurių jo gyvenime trūko, tam, kad jas atpažinęs ir įvardinęs, jis kompensuotų šį praeityje patirtą trūkumą. Anot terapijos specialistų, tai gali būti sportas, medžioklė ar kokie kiti užsiėmimai. Tokiu būdu užpildomos tos asmeninių poreikių tuštumos, kurios liko neužpildytos, nerealizuotos ir per tai, anot terapijos šalininkų, vyksta gijimas. Specialistai teigia, kad gijimo procesas prasideda, kai žmogus supranta, kas lėmė jo homoseksualius jausmus. Dažnai paaiškėja, kad nebuvo patenkintas stiprus asmens poreikis sveikai vyriškai bendrystei su draugais, broliais, tėvu. Tam pritaria ir perorientavimo terapijos dalyviai. „Kai supratau būdą, kuriuo veikia potraukis tai pačiai lyčiai, pasaulis man sustojo į savas vietas. Aš netgi ėmiau jausti potraukį priešingai lyčiai, kuris buvo užslopintas nuo vaikystės“, – sako Sean’as.
Terapijoje dalyvavę homoseksualai teigia, kad šis metodas jiems padėjo tapti mėgiamais ir priimtinais kitiems, užpildyti tas ryšio spragas, kuriose buvo tuštuma ir nepasitikėjimas. Anot perorientavimo terapijos specialistų, terapijoje dalyvavusiems vyrams potraukis tai pačiai lyčiai natūraliai tapdavo draugystės jausmu.
Žmogaus teisė – kas tai: laisvė rinktis ar pasirinkimą atimantis draudimas?
2013-ųjų sausį Jungtinių Tautų sudaryta komisija pavadino šią terapiją žmogaus teisių pažeidimu, o Kalifornijoje ją siekiama uždrausti įstatymais. Anot terapijos šalininkų, oficialus draudimo motyvas – terapija gali žaloti emociškai. Tačiau filme pristatomi tyrimai rodo, kad emocinė perorientavimo terapijos žala yra nė kiek nedidesnė, nei būtų bandant pasikeisti bet kurioje kitoje srityje. JAV mokslininkai ir medikai teigia, kad už šių silpnai motyvuotų priežasčių slypi asmeninių interesų grupių sprendimai. Taip, anot jų, siekiama nuslėpti mokslu pagrįstą tiesą. „Ši sritis tapo tiek politizuota, kad belieka įmanoma tik viena teisinga nuomonė, kurią leista turėti, jei nori išsaugoti savo profesinę ir akademinę karjerą“, – sako psichiatras dr. Jeffrey Satinover’is.
Buvęs Amerikos psichologų asociacijos prezidentas dr. N. A. Cummings atskleidžia, kaip ši asociacija ignoravo tyrimus, teigiančius, kad seksualinė orientacija gali keistis. Mokslininkai ir medikai viešai prabyla apie tai, kaip stipriai siekiama paneigti ir nuslėpti mokslinius tyrimus, kurie griauna mitą apie tai, kad homoseksualumas yra genetiškai paveldimas ir kad homoseksualios orientacijos neįmanoma pakeisti, nes ji įgimta. „Kaip psichologinės sveikatos organizacijos vadovas, gėjų revoliucijos San Franciske metu aš turėjau ne kelis šimtus pacientų, o dešimtis tūkstančių gėjų ir lesbiečių. Mes matėme ne vieną, ne du, ne tris, bet šimtus, kurie pasikeitė ir tapo labai laimingi gyvendami kaip heteroseksualai. Aš pripažįstu piliečių teises. Buvau labai aktyvus padėdamas gėjams tapti asociacijos pripažintiems ir priimtiems. Šiandien aš ne prieš gėjų santuoką, bet vis dėlto mano pozicija yra ta, kad kiekvienas pats nusprendžia, ką jis nori daryti su savo orientacija. Ir jei kažkas nori būti gėjumi – aš gerbiu tai, jei kažkas nori tuoktis su tos pačios lyties atstovu, – aš gerbiu tai, bet aš taip pat gerbiu teisę su tuo nesutikti“, – sako buvęs Amerikos psichologų asociacijos prezidentas dr.N.A.Cummings.
Iš kur kyla pastangos uždrausti perorientavimo terapiją?
Nacionalinės homoseksualumo mokslinių tyrimų ir terapijos asociacijos valdybos narys Floyd’as Godfrey sako manantis, kad dauguma gėjų bendruomenių aktyvistų jaučia didžiulę grėsmę, kai prabylama apie pokyčius. Dr. Joseph’as Nicolosi teigia, kad perorientavimo terapija yra reali grėsmė gėjų veiklai, nes kai asmuo atsistoja ir sako „aš pasikeičiau“, tai, pasak psichologo, tampa fundamentalia grėsme vienam iš pagrindinių gėjų principų, skatinančių žmones tikėti, kad jie gėjais gimsta.
JAV medikai ir mokslininkai nesmerkia laisvo žmogaus apsisprendimo būti homoseksualiu, jie pasisako už tai, kad kiekvienas, jaučiantis potraukį tai pačiai lyčiai, turi turėti teisę į terapeutą, kuris sako „padarysiu geriausia, ką galiu, kad padėčiau tau. Nežinau, ar pasikeisi. Nežinau, ar man pasiseks. Bet tu turi teisę šito siekti ir turi teisę pasirinkti psichoterapeutą, kuris nesakys, kad turi toks likti. Kad toks gimei“. Ar tai pažeidžia žmogaus teises?
Straipsnį parengė J. Matulevičiūtė
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Straipsnis parengtas pagal dokumentiniame filme „Kaip paaiškinti potraukį tai pačiai lyčiai“ (Understanding same sex atraction, JAV, 2013) išdėstytus faktus. Filmo autorius JAV organizacija Kamily wathc International. https:// w w w . y o u t u b e . c o m / watch?v=jJhyzqdzpnM