Pradinėje mokykloje nėra vietos vaikystei?

Hauke Goosas
radinė mokykla tapo fabriku, kuriame mūsų vaikai sunorminami, formatuojami ir rūšiuojami, kuriame stropieji ir prisitaikiusieji atlyginami, o visi kiti – judrieji, smalsieji, užsisvajojusieji – vegetuoja. Tačiau vaikai nėra žaliava. Vokiečių žurnalisto ginamoji kalba lėtumui – pasvarstymai apie švietimo sistemą ir įkaitais tapusius vaikus bei jų tėvus. Regis, aptariamos tendencijos nesvetimos ir Lietuvos mokykloms.

Prieš kurį laiką dukra mokykloje gavo užduotį nupiešti autoportretą. Mokytoja turbūt norėjo sužinoti, kaip vaikai mato save. Mano šešiametė dukra tuomet buvo ką tik perėjusi iš darželio į priešmokyklinę klasę. Pasak darželio auklėtojų, ji išradingas, savitas, kiek užsisvajojęs vaikas.

Piešinyje, kuriame mano dukra pavaizdavo save, – maža mergaitė didelėmis rudomis akimis ir trumpais rudais plaukais. Ant burnos trikampė skarelė. Tarsi plėšiko kaukė. Neturiu supratimo, iš kur ji taip sugalvojo. Mokytoja pareiškė nekabinsianti tokio piešinio. Visiems privalu laikytis taisyklių, tad mergaitė turinti nupiešti naują portretą, kuriame aiškiai matytųsi jos veidas. Taigi ji nupiešė antrą portretą, – šįkart besišypsančios apskritaveidės mergaitės. Piešinys su plėšiko kauke pranyko aplankale. Ten mokslo metų gale jį ir radome: autoportretą, kurio niekam neprireikė. Tą akimirką pradėjome abejoti mokykla.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-30-pradineje-mokykloje-nera-vietos-vaikystei/129042