Dėl preparato Levonorgestrel kompensavimo 15-20 m. merginoms

LR Vyriausybei

Sveikatos apsaugos ministrui

2020 m. balandžio 21 dieną LR sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. V-934 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 49 Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ 1 pakeitimo. Šiuo įsakymu į kompensuojamų vaistų sąrašą buvo įtrauktas preparatas Levonorgestrel. Preparatas „skiriamas merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“. Kompensuoti siūloma Fleere 13.5 mg kontraceptinė ilgalaikio poveikio sistema (hormoninė spiralė), kuri yra įdedama į moters gimdos ertmę trims metams. Spiralė pasižymi dvigubu poveikiu: spiralės išskiriamas hormonas sutirština gimdos kaklelio gleives, trukdydamas spermatozoidams patekti į gimdą ir apvaisinti kiaušialąstę, tačiau išskiriamo hormono kiekis netrukdo ovuliacijai, todėl apvaisinimas yra galimas, tokiu atveju hormoninė spiralė neleidžia apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdos gleivinėje. Tai reiškia, kad spiralė turi abortuojantį poveikį, tačiau vaistinio preparato vertinimo apraše apie tai yra nutylima.
Su preparato naudojimu susijusi rizika. Panaudojus Levonorgestrel pasireiškia (labai dažnai >1/10 atvejų) galvos skausmas, pilvo arba dubens skausmas, spuogai arba seborėjinis dermatitas, kiaušinių cista, vulvovaginitas (išorinių lytinių organų ir makšties uždegimas), amenorėja (menstruacinio kraujavimo nebuvimas), padidėjęs menstruacinis kraujavimas. Dažnai (nuo 1/100 iki 1/10 atvejų) pasireiškia depresija, migrena, pykinimas, alopecija (nuplikimas), viršutinių lytinių takų infekcija ir kitos reakcijos. Medicininėje praktikoje negimdžiusioms moterims, juo labiau paauglėms, hormoninės spiralės yra nerekomenduojamos. Fleree preparato charakteristikų santraukoje nurodoma, kad negimdžiusioms moterims tai nėra pirmojo pasirinkimo kontraceptinis preparatas, nes klinikinė patirtis yra ribota2. Spiralė neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, ir vėliau sekančio nevaisingumo. Priešingai, tyrimai rodo, kad vartojant Levonorgestrel reikšmingai didėja negimdyvinio nėštumo rizika.3
Poveikis psichinei sveikatai. Ankstyvas lytinis gyvenimas neigiamai veikia mergaičių psichologinę savijautą. Atlikti tyrimai rodo, kad su depresija ir mintimis apie savižudybę susiduria net iki 3 kartų daugiau merginų, kurios gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą4, tai ypač būdinga jaunoms, iki 18 metų amžiaus, merginoms5. Moksliniai tyrimai rodo tiek levonorgestrelio intrautetrinių preparatų, tiek bendrai hormoninės kontracepcijos neigiamą poveikį pacienčių psichikos sveikatos rodikliams.6, 7 Taigi, naudojant spiralę bus sukuriama medicininio ir socialinio saugumo iliuzija, skatinamas netvarkingas lytinis gyvenimas.

Atsižvelgiant į spiralės žalojantį poveikį moters fizinei ir psichinei sveikatai, labai abejotina, ar ją galima priskirti vaistų kategorijai, ar traktuoti kaip sveikatinimo priemonę. Tai prieštarauja LR Konstitucijos 53 str. , kuris teigia, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“8 .
Tėvų ir vaikų teisės. Lytinis ugdymas ir rengimas šeimai. Pagal ministro įsakymą šio kontraceptinio vaistinio preparato skyrimas Lietuvoje numatytas išimtinai asmenims nuo 15 iki 20 metų amžiaus. Ministro sprendimas sudaro sąlygas įdėti hormoninę spiralę paauglėms be tėvų sutikimo ir netgi jiems nežinant (tėvų sutikimo sveikatos priežiūroje nebereikia nuo 16 metų), todėl jis nedera su JT Vaiko teisių konvencija, pagal kurią asmenys nuo 15 iki 18 metų yra vaikai, todėl atsakomybė už juos tenka jų tėvams arba globėjams. Toks sprendimas prieštarauja LR Konstitucijoje 26 straipsnio 4 daliai „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“7. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato valstybės institucijų pareigą bendradarbiauti klausimais, susijusiais su vaiko teisių užtikrinimu. Tačiau svarstant klausimą dėl ilgalaikį poveikį turinčios kontraceptinės priemonės kompensavimo nepilnamečiams nebuvo gauta nei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, nei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonė, klausimas nebuvo svarstytas su visuomene ir tėvus atstovaujančiomis organizacijomis.
Lietuvos respublikos Baudžiamajame kodekse 1151 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už pilnamečio asmens lytinius santykius su asmeniu, kuriam nesuėjo 16 metų. Tai suponuoja, kad asmuo iki 16 metų nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl įsitraukimo į lytinius santykius, prisiimti atsakomybę dėl lytinio gyvenimo padarinių.
Hormoninės spiralės kompensavimas prieštarauja 2016 metais patvirtintoje Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programai. Joje teigiama, kad neleidžiama mokiniams pateikiamose programose „lengvabūdiškai, neatsakingai traktuoti lytinius santykius (20.4)“, „kontracepcijos naudojimą pateikti kaip lygiavertę alternatyvą susilaikymui nuo lytinių santykių iki pilnametystės“
(20.5).
Paskirtas finansavimas – po 862482 Eur ateinantiems 3 metams, ir preparato kaina – apie 120 Eur nurodo į planuojamas apimtis – 7200 moterų ir merginų per metus. Tokia intensyvi į nevaisingumą ir neatsakingų lytinių santykių skatinimą orientuota politika nedera su Konstitucijos 38 straipsnio teiginiais, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“7 .
Pažymime, kad nėra atlikta tyrimų, kokia dalimi produkto veikimas yra kontraceptinis, o kokia – abortuojantis. Ekstrinį abortą provokuojančios priemonės kompensavimas visų mokesčių mokėtojų lėšomis – kontraversiškas sprendimas. Tuo būdu į medicininį abortą sukeliančios priemonės finansavimą buvo įtraukti visi mokesčius mokantys Lietuvos gyventojai, nepaisant jų nuomonės šiuo klausimu.
Sprendimas kompensuoti hormoninę spiralę buvo priimtas nesitarus su šeimomis, visuomene. Šeimų organizacijos visada laikėsi nuomonės, kad kontracepcijos prieinamumo didinimas neprisideda prie paauglių ir jaunimo sveikatos gerinimo. Priešingai, mažina jaunų žmonių atsakomybę, skatina lytinių partnerių kaitą, žaloja psichinę sveikatą, skatina užsikėtimą lytiškai plintančiomis ligomis, didina krizinių nėštumų, abortų skaičių, didėja nevaisingumo tikimybė.

Reikalaujame pakeisti LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-934 išbraukiant vaistinį preparatą Levonorgestrel iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Mokymosi šeimoje asociacija
Katalikų tėvų asociacija

1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/388bfb9183c711eaa51db668f0092944?fbclid=IwAR1byU7X0J39cDuta8fq5KZGcz1MIvb4Dr2sH2vtMPYaIVG-eaM6gWuc9QM
2 https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/23427/33801?fileName=3219_1_2+Fleree+RPP+190729.docx
3 https://www.annemergmed.com/article/S0196-0644(03)70022-5/pdf
4 https://www.heritage.org/education/report/sexually-active-teenagers-are-more-likely-be-depressed-and-attempt-suicide
5 Savioja H, Helminen M, Fröjd S, Marttunen M, Kaltiala-Heino R. Sexual experience and self-reported depression across the adolescent years. Health Psychology and Behavioral Medicine 2015; 3(1):337-347 https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21642850.2015.1101696
6 Slattery, J., Morales, D., Pinheiro, L. et al. Cohort Study of Psychiatric Adverse Events Following Exposure to Levonorgestrel-Containing Intrauterine Devices in UK General Practice. Drug Saf 41, 951–958 (2018). https://doi.org/10.1007/s40264-018-0683-x.
7 Zettermark S, Perez Vicente R, Merlo J. Hormonal contraception increases the risk of psychotropic drug use in adolescent girls but not in adults: A pharmacoepidemiological study on 800 000 Swedish women. PLoS ONE 2018;13(3): e0194773. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0194773
8 https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm