Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Paskui seka ir kitos pražūtys: labiausiai nykstanti tauta Europoje, didžiausi emigrantai. Iš esmės esame, ko gero, labiau palaužti, negu kapituliavusi Japonija 1945 metais. Skirtumas tik toks, kad priešingai, negu japonai, mes tarsi susitaikėme su tautos žūtimi – tai jau nieko nestebina, neskambinama pavojaus varpais, valstybė nerodo jokių gyvybės požymių – nesiimama sukurti nei tautos gyvybiškumą keliančios strategijos ir net nei priešsavižudybinės programos. Nesiimama ir ieškoti stipriųjų lietuvių charakterio bruožų, kurie galėtų įkvėpti tautai gyvasties.

Akvivaizdu, pasiekėme dugną, o tai galimybė atsispirti ir pakilti. Galbūt, kaip ir japonai, mes galime nesunkiai minusus paversti pliusais, gal būt net tapti klestinčiu pavyzdžiu? Taigi dar kartą nerkime į tautos gelmę, ieškodami nacionalinio charakterio pamatų.

Visas straipsnis čia: http://alkas.lt/2015/10/01/v-rutkunas-lietuviu-nacionalinis-charakteris-ir-alkoholis/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *