Haraldas Eia prieš „genderizmą“: „Mano kritika demaskavo daugiau nei pats tikėjausi“
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/88985
Haraldas Eia prieš „genderizmą“: „Mano kritika demaskavo daugiau nei pats tikėjausi“
2012-10-08
Ar iš tiesų lytiškumas tėra socialinis konstruktas, priklausomas tik nuo auklėjimo? Norvegų sociologas ir komikas Haraldas Eia suabejojo „genderizmo“ ideologija, ir jo kritika jau davė svarbių vaisių, Jis sukūrė dokumentinių filmų ciklą, pavadintą „Smegenų plovimas“, kuriame demaskavo šiuolaikinių lyčių studijų pseudomoksliškumą. Šio sociologo darbo rezultatus jau galėjome pajusti ir Lietuvoje, kai buvo uždarytas Šiaurės šalių lyčių lygybės institutas, Lietuvoje finansavęs abejotinos mokslinės vertės Lyčių lygybės projektus. Siūlome pokalbį su H. Eia, kurį paskelbė „Frankfurter Algemeine“.
Norvegijos visuomeninė televizija 2010 metais transliavo Jūsų sukurtų laidų ciklą „Smegenų plovimas“. Jūs kritikuojate „genderizmo“ mokslininkų tezes. Kodėl?
Mane erzina genderizmo gynėjų arogancija. Kartą kolega papasakojo anekdotišką situaciją. Egzistuoja ne viena profesionaliai parašyta sociologinė studija. Ji atskleidžia, jog išsiskyrusių tėvų vaikai labiau rizikuoja ateityje išsiskirti patys. Viename tyrimų seminare mano kolega pristatė savo įžvalgas, kurios šias studijas papildo. Jis teigė, kad skyrybas skatinti gali net ir iš tėvų paveldėtos tam tikros savybės. Išgirdusi apie tai, auditorija pratrūko kvatoti. Kodėl? Nes viešumoje intensyviai propaguojamas įsitikinimas, kad negalima apeliuoti į paveldimumą, prigimtį, o tik į auklėjimą. Šį įsitikinimą propaguojantys žmonės yra labai arogantiški, tai patyriau dar būdamas studentas.
Teigiate, kad Norvegijos lyčių studijose dažnai prigimtis yra slopinama. Dogma skelbiama tai, jog lytiškumas yra išskirtinai socialinė kategorija, kad tai aplinkos poveikio rezultatas. Esą mes į pasaulį ateiname kaip „tabula rasa“ – tuščias lapas.
Norėjau, kad mūsų laidose žmonės išgirstų ir apie kitas mokslines teorijas. Žiniasklaidoje mokslinės diskusijos apie „gender“ tyrimus yra labai žemo lygio. Pagalvojau, kad čia kažko trūksta. Būtent biologinių ir psichologinių aspektų. Juos aš norėjau priešpriešinti „tabula rasa“ teorijai. Universitetuose yra paplitusi išimtinai ši teorija. Kartais kursas pradedamas pasakymu: „Gerai, galbūt kai kas yra įgimta. Tačiau mes to nežinome, tad pereikime prie tikrai įdomių temų.“
Ar Norvegijos socialiniai mokslininkai yra užsidarę?
Aš įsivaizduoju, kad universitetas turi būti tarsi senųjų Atėnų agora – turgaus aikštė, kurioje diskutuodavo seni ir išmintingi žmonės. Tačiau ji tokia didelė, kad jos pakraščiuose stovintys žmonės nesusitinka. Aš norėjau paskatinti įvairių tradicijų dialogą, kuris tapo aštresnis, nei aš tikėjausi. Norėjau, kad tai taptų idėjų kova.
Mokslininkai, pasirodžius Jūsų laidai, buvo šokiruoti. Jie jautėsi paniekinti, demaskuoti ir išduoti.
Taip. Kilo aistringi debatai. Buvo keista. Prieš prasidedant laidai, žmonės man dar kalbėjo: „Mes neturime jokio noro diskutuoti, ar kažkas yra įgimta, ar ne. Tai – senamadiška.“ O po to mane daug kas labai kritikavo.
Taip pat ir už tai, nes Jūs priešpriešinote Norvegijos mokslininkus didiesiems tarptautiniams tyrėjams, kurie po to galėjo paneigti arba kritikuoti norvegų teorijas. Kodėl nesikreipėte į savo šalies biologus ar neurologus?
Man visuomet gėda, kai kalbu kitų šalių žmonėms apie tai, ką sako mano tėvynainiai. Tarsi mes savo mažame mokyklos kieme apie ką nors diskutuotume, o vienas mokinys po to nuėjęs pas mokytoją sakytų: „Vaikai mokyklos kieme kalba apie tą ar aną.“ Ir tada mokytojas tartų: „Tai visiškai klaidinga.“ Taigi nuėjau pas tuos „suaugusiuosius“ ir pasakiau: „Aš jums papasakosiu, ką mes, norvegai, galvojame, o jūs pasakysite, kaip jums tai atrodo.“ Esu pastebėjęs tendenciją, kad tas, kuris kalba apie genus, pavadinamas konservatyviu, senamadišku ar aršiu dešiniuoju. Žmonės sieja genetiką su rasizmu.
Taigi Skandinavijos šalyse, ten, kur „genderizmas“ yra toliausiai pažengęs, staiga kyla klausimas: o gal iš tiesų vyrai ir moterys nėra tokie patys?
Būtent. Juk turėtume galvoti, kad tokioje lygybės visuomenėje daugiau nebeegzistuoja jokių skirtumų. Tačiau paradoksas – šioje labai laisvoje visuomenėje atsiranda kitokių skirtumų. Ir netgi įgimtų. Privalome atsižvelgti į biologinius ir genetinius faktus, kadangi šiandien jie turi didesnę reikšmę nei anksčiau.
Iš kur kyla skirtingumo baimė?
Tai turi istorinį pamatą. Žmonės kaipmat išgirsta reakcionierių, dešiniųjų politikų balsų, skambėjusių prieš penkiasdešimt metų. Mano apklausti mokslininkai mano projektą taip pat susiejo su šiais balsais.
Ar dar palaikote ryšį su mokslininkais, kurių tyrimus demaskavote?
Iš esmės buvo taip: kuo jų tyrinėjimai buvo labiau politiškai motyvuoti, tuo labiau šie mokslininkai susierzindavo. Jie jautėsi taip, tarsi aš būčiau išdavęs socialinius mokslus. Keletas jų nenorėjo su manimi daugiau turėti nieko bendra. Tačiau Norvegija yra maža šalis. Anksčiau ar vėliau su jais susitiksime gatvėje. Problema gali kilti ir dėl to, kai nedrįstama vienas kitam sąžiningai pareikšti kritiškos nuomonės. Nes ten, kur kaimynas yra ir tavo pusbrolis, stengiamasi palaikyti draugiškus santykius.
Ar jaučiatės kaltas?
Kai prasidėjo debatai, kai kurie kritikai kalbėjo, jog man – gyvenimo vidurio krizė. „Genderizmo“ mokslininkams buvo dar blogiau. Vienas sulaukė politiškai dešiniuosius palaikančių vyrų grasinimų: „Jei pamatysiu tave gatvėje, užmušiu.“ Arba: „Tu esi vyrų giminės išdavikas.“ Jis išsigando. Sakiau jam, kad šie žmonės loja, bet nekanda. Tai buvo dar prieš Breiviko išpuolį. Dabar mes žinome, jog jie taip pat kanda. „Tu išlaisvinai tamsiąsias jėgas. Tu pažadinai žmonėms nesveikas idėjas.“ Tačiau „Smegenų plovimas“ nėra joks politinės dešinės projektas. Aš nesu feminizmo priešininkas. Esu prieš „blogus“ tyrinėjimus. Norėjau iškelti į viešumą tai, kokie dogmatiški gali būti šios srities mokslininkai.
Kas atsitinka, kai lyčių studijose atsisakoma atsižvelgti į biologinį aspektą, pripažinti prigimties egzistavimą?
Pasirenkamos klaidingos strategijos. Norvegijoje ir ES egzistuoja kampanija, siekianti sužavėti mergaites techninėmis bei gamtos mokslų profesijomis. Tai juokinga. Matome mergaitę, kuri atlieka eksperimentus su lūpų dažais. Tačiau juk mergaitės nemano, kad techninės profesijos yra nemoteriškos. Jos taip pat visai nebijo pasirodyti vyriškos. Tiesiog mergaitėms tai nuobodu.
Tikrai taip. Šiuo metu planuojame „Smegenų plovimą“ Švedijoje. Čia kyla problemų dėl imigrantų. Tačiau politikai nedrįsta apie tai kalbėti, kadangi bijo, jog bus palaikyti dešiniaisiais arba rasistais. Nėra gerai, kai bijoma kalbėti apie tam tikras problemas.
Kalbino Tirza Meyer. FAZ
Vertė Jurga Žiugždienė
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-08-haraldas-eia-pries-genderizma-mano-kritika-demaskavo-daugiau-nei-pats-tikejausi/88985