Kad išsivystytų vaikų imunitetas – jiems reikia mikrobų, o ne antibiotikų, teigia mokslininka

Pernelyg higieniška – sterili aplinka gali tapti chroniškų susirgimų priežastimi.
Vaikų, kuriems leidžiama žaisti purvinoje aplinkoje, imuninė sistema išsivysto geriau ir jie rečiau serga chroniškomis ligomis, pvz, astma.

Bradie Weikle, specialiai Toronto Star

Taip, rankas plauti yra svarbu. Ir tai dar svarbiau, kai prasideda peršalimų ir gripo sezonas ar jums lankant sergantį ligoninėje.

Problema – ir ypač Vakaruose – ta, jog tėvai švarą ir jos palaikymą priima per daug rimtai.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, jog mikroorganizmų, vadinamų bakterijomis (mikrobais), sunaikinimas rankų plovikliais, antibakteriniais muilais ir laisvai dalinamomis antibiotikų dozėmis turi ypatingai negatyvią įtaką mūsų vaikų imuninei sistemai, teigia mikrobiologė Marie- Claire Anrieta, naujos knygos „Leiskite jiems valgyti purvą: saugokime mūsų vaikus nuo per daug dezinfekuoto pasaulio“ bendraautorė.

Kalgario Universiteto profesorė – asistentė, kartu su jos bendraautore, žinoma mikrobiologe Brett Finley, akcentuoja, jog mes dabar auginame vaikus švaresnėje, super sterilesnėje aplinkoje, negu tai kada nors yra buvę anksčiau.

Jos sako, kad persistengdami, kaip dabar darome, mes prisidedame prie galimybės atsirasti sąlygoms, palankioms visai galybei chroniškų susirgimų, nuo alergijų iki nutukimo (obesitas). Korespondentė uždavė mikrobiologei keletą klausimų.

Kas paskatino jus ir Finley parašyti šią knygą?

Mes abi esame mikrobiologės ir studijavome žmogaus organizmo mikroflorą, konkrečiai tai, ką vadiname žarnyno mikrobioma. Naujausi tyrimai, tiek iš mūsų, tiek iš kitų laboratorijų rodo, jog šios mikrobiomos būklė žmogaus vaikystėje, nulemia mūsų sveikatą visam likusiam gyvenimui. Mes ne tik mokslininkės, mes abi turime savo vaikų. Ir esame įsitikinusios, jog papasakoti apie mūsų tyrimo rezultatus kitiems tėvams yra labai svarbu.

Jau kurį laiką kalbama, jog per didelis antibiotikų naudojimas gali privesti prie to, jog ligoninių infekcijos taps jiems atsparios, pavyzdžiui, seni ar daug sergantys žmonės į juos nebereaguos. Bet, tikriausiai, pasekmės yra daug platesnės ir liečia kiekvieną iš mūsų. Koks yra ryšys tarp mikrobų ir vaikystėje įgyjamo imuniteto?

Mes gimstame be jokių mikrobų ir mūsų imunitetas būna neišvystytas. Bet tuojau pat, kai tik susiduriame su mikrobais, jie įjungia mūsų imunitetą, kad jis imtų funkcionuoti kaip numatyta gamtos. Be mikrobų mūsų imunitetas negali apsiginti nuo infekcijų.

Ir svarbu ne tik mikrobų buvimas, bet ir tai, ką jie pagamina: jie gamina molekules ir substancijas, tiesiogiai įtakojančias ląsteles, kuriomis išklota visa mūsų virškinimo sistema, ir taip pat imunines ląsteles, esančias kitoje tų pamušalinių ląstelių pusėje. Tai jas treniruoja tiesiogine tao žodžio prasme. Tiktai kontaktuodamos su mikrobiotinėmis substancijomis mūsų imuninės ląstelės gauna informaciją apie tai, kaip jos privalo elgtis. Tada jos turi galimybę persikelti ir į kitas mūsų kūno dalis ir tęsti savo treniruotes tenai.

Kai mes augome, retai kada girdėjome, kad bendraamžis turėtų stiprią alergiją riešutams. Knygoje jūs kalbate apie teoriją, vadinamą „higienos hipoteze“. Kas tai yra?

Ši hipotezė bando paaiškinti, kodėl alergijos, kaip ir nutukimas, ir žarnyno uždegimai, ir netgi autizmas taip išplito ir plinta toliau. Nes vien genų veikimu tai nepaaiškinama. Mūsų genai paprasčiausiai nekinta taip greitai. Tyrimai nuolatos rodo, jog būtent šie pakitimai ankstyvoje vaikystėje, kai vaikai nebesusiduria su mikrobais ir yra tų ligų plitimo priežastis.

Susidūrimo su mikrobais trūkumas netreniruoja imuninės sistemos ir ji nebesugeba mūsų nuo šių ligų apsaugoti.

Ką tėvai galėtų daryti ar nedaryti, kad užtikrintų sveikos mikrobiomos išsivystymą ir sumažintų tikimybę, jog jų vaikams išsivystys alergijos, astma ar kiti panašūs susirgimai?

Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog vaikai, augantys kaime, fermų ūkiuose, turi mažesnę tikimybę susirgti astma. Žinoma, jūs negalite pakeisti gyvenamosios vietos, tapti fermeriu, bet tai patvirtina, jog augti tokioje aplinkoje, kuri yra mažiau sterili yra geriau. Tas pats galioja naminių gyvūnų, ypač šuns laikymui. Leiskite vaikui saugiai žaisti su šunimis.

Tyrimai taip pat parodė, jog plovimas visko, ką vaikas deda į burną, padidina astmos tikimybę. Jei mama, pavyzdžiui, nuvalo maistą pirma savo burna ar seilėmis, o paskui duoda vaikui, – astmos tikimybė vėl sumažėja.

Tai tik rodo, jog mes gyvename per švariai iki tokio lygmens, kad tai jau ima kenkti mūsų sveikatai. Higiena sveikatos atžvilgiu yra lemiamas faktorius. Mes neturime nustoti plautis rankas, bet turėtume tai daryti tik tada, kai tai yra efektyvu ligų plitimo sustabdymui – prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.

Visi kiti kartai nėra būtini. Jeigu jūsų vaikas lauke žaidžia su purvu, jums nereikėtų skubėti pulti tą purvą nuplauti, iš to nėra praktinės naudos. Turi būti teisingas balansas tarp pastangų išvengti infekcijos, kuri irgi yra reali grėsmė visuomenėje, ir leisti sveiką kontaktą su mikrobais, kas yra naudinga vaiko imuninei sistemai.

parengė: Gaiva Paprastoji

Straipsnį rasite čia: http://infa.lt/14740/kad-issivystytu-vaiku-imunitetas-jiems-reikia-mikrobu-o-ne-antibiotiku-teigia-mokslininkai/