Paskelbta: 2012-09-05 13:58 | Autorius: Morta R., švietimo ekspertė
Dar 2010-iais Lietuvos mokyklose dirbantys pedagogai aiškiai įvardijo pagrindines švietimo reformos ydas: 30 procentų apkarpomos ugdymo programos (tam tikros temos iš įvairių dalykų tiesiog išbraukiamos), apsieinant ir be paaiškinimų, kodėl tai daroma, ir be konsultacijų su specialistais; griaunama visa ugdymo programa, nepaaiškinus, kaip turi vykti reforma ir kokie metodai turi būti taikomi; visas mokytojų darbas nukreipiamas tik į mokinių ruošimą egzaminams, o kai kurie egzaminų reikalavimai (pvz., kaip turi atrodyti interpretacija) niekada nebuvo kompetentingai išaiškinti – į mokyklines programas įtraukti rašytojai, pamėginę atlikti mokiniams skirtas gimtosios kalbos ir literatūros užduotis, gavo ypač žemus balus.
Profesionalūs mokytojai ne kartą kaltinti, kad nevykdo reformų, bet jie net nesuvokė, kaip vykdyti tai, kas nuolat kaitaliojama. Lygiai tas pats vyksta ir dabar – niekas iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nėra pajėgus paaiškinti, kaip turės atrodyti tipinis rašinys, numatytas per 2013 metų literatūros egzaminą.
Šio chaoso rezultatas – visiška suirutė. Mokytojai bijo – ir būti atleisti iš darbo, ir galinčio užgriūti pamokų tikrinimo, ir nuolat keičiamų programų… Mokiniai taip pat bijo – ir egzaminų, ir programų kaitaliojimo, ir matydami įbaugintus mokytojus… Įtampa auga, o ministras aiškina, kokie puikūs pokyčiai, kaip gražėja mokyklų pastatai, kiek daug pasiekta vykdant renovaciją. Ir čia pat savo pranešime paaiškina, kad 2012 metų mokyklų išlaidos yra rekordinės, t. y. apie 700 milijonų litų. Nors daug mokyklų arba panaikinta, arba apšiltinta, sudėti nauji langai ir pan., Gintaras Steponavičius šį fenomeną aiškina paprastai – pabrango komunalinės paslaugos… Tai mokesčių mokėtojų pinigai išlaikyti mokykloms.
Dabar dar daugiau įtampos kyla dėl katastrofiškai sumažėjusio mokinių skaičiaus ir būsimo mokytojų atleidinėjimo. Ministras giriasi, kad subalansuotos miestų mokyklos esančios daug ekonomiškesnės, nei kaimo. Taigi, regionų mokyklos šiuo „sodybų tuštėjimo metu“ ir toliau bus naikinamos, o mokytojai atleidinėjami arba siunčiami „persikvalifikuoti“… Bet juk pakaktų klases padaryti ne didesnes kaip 20 mokinių – o tai siūlo daugybė švietimo metodikų, nes tik nedidelėse klasėse įmanomas grįžtamasis ryšys tarp mokytojo ir mokinio, individualus darbas, normali atmosfera ir drausmė – ir problema būtų išspręsta. O taip dažnai aptarinėjamą patyčių prevencijos problemą būtų įmanoma įveikti, atsisakius tūkstantinių mokyklų (optimalus skaičius – 700 mokinių).
Kaip matome iš ataskaitų, jokios taupymo priemonės problemų neišsprendė. Galima neabejoti, kad tarp priežasčių, skatinančių emigraciją, yra ir bendruomenių naikinimas naikinant mokyklas, ir nepatraukli aukštojo mokslo sistema, ir nuolatinės švietimo reformos bei nestabilumas. Tai ko gi ministras taip baisisi, kad tragiškai mažėja mokinių? Tuo labiau, kad jo vadovaujama ŠMM yra susilaukusi ne vieno kaltinimo dėl daugybės pažeidimų, net ir Konstitucijos nuostatų, o šiemet po Valstybės kontrolės atlikto audito tirti ministerijos veiklą imasi ir Generalinė prokuratūra, kuri turėtų išsiaiškinti aplinkybes dėl galimai iššvaistyto milijoninės vertės valstybės turto.
Manyčiau, kad radikalią taupymo programą laikas pritaikyti pačiam G. Steponavičiui ir jo vadovaujamam libertarų kolektyvui iš ŠMM. Neabejoju, kad šiek tiek persikvalifikavę jie taptų puikiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto „ekspertais“ arba galėtų savo taupymo metodus diegti kokiame nors uab, kuris dirba ne su vaikais ir jų ateitimi, o su vinimis ir veržlėmis.
Pagarbiai –
Morta R.
http://www.ekspertai.eu/laikas-perkvalifikuoti-ministra/