Neikit, vaikai, į mokykląâ€¦

Ilgą laiką JAV gyvenusi lietuvės Foreli (43 m.) ir amerikiečio kulinarijos specialisto Markus (54 m.) Kramarik šeima pasaulį seniai garsina savo vaikais, pripažintais genijais. Santykių konsultante save vadinanti Foreli tikina, kad talentingi gali būti visi vaikai. Moteris sukūrė unikalią ugdymo sistemą, kur mokslas remiasi meile ir demokratiniais principais, kuria siekiama ne vienodumo, bet išskirtinumo ir ugdomi talentai! „Žmonės dar netiki, kad jie švietimo vergai: mokyklos ugdo nelaimingus robotukus“, – tvirtina pašnekovė. Daugybę metų brandinusi mintį įkurti akademiją – vaikų rojų be klasių ir pažymių. Regis, idėjai lemta išsipildyti: akademijai atrinkti 5 vunderkindai.
odėl grįžote į Lietuvą? Čia žmonės mažai šypsosi…

Atvažiuoti jau seniai norėjau, tik vis kas nors užtverdavo kelią: ligos, gimdymai, verslas ir t. t. Bet gimtinė ir lietuvių kalba man yra labai svarbios. Nors ir nebuvo nė vieno lietuvio šalia, su vaikais kalbėjausi lietuviškai. Lietuvą su šeima tyrinėjame jau metus. Nors turėjome toliau keliauti po pasaulį, bet įsitvėriau senamiesčio ir nepaleidau. Taip, čia žmonės retai šypsosi. Ir dauguma aptarnavimo sferų morgo stadijoje. Bet yra ir šviesių spindulėlių. Čia retas vaikšto su kaukėmis, taigi puikiai matosi visos visuomenės emocinės raukšlės ir apgamai. Ir psichologams labai lengva: nereikia atlupti trisdešimt priaugusių kaukių. Užsienyje radau tik sintetinius santykius. O Lietuvoje per vienus metus atsirado keletas stebuklingų bendražygių, kurie tapo tikrais draugais. Ir būsiu čia tol, kol jausiuosi naudinga.

Kas paskatino sukurti naują ugdymo sistemą?

Suvokimas, kad materialistinis švietimas ir lavinimas paverčia gyvus vaikus savanaudžiais robotais visam gyvenimui. Apsidairykite, visi darbštuoliai jau pavirtę vergais. Kam visas tas užimtumas, jeigu laimės neatneša? Beveik 70 proc. vaikų užaugę dirbs profesijose, kurių dar nėra net sukurta. Tai ko mes juos mokiname mokyklose? Žinių mums niekada neužteks. O štai meilės neišmokysi. Bet kaip bandomosios žiurkytės toliau noriai dalyvaujame didžiajame tironų eksperimente, kurio vaisius ir yra mūsų visų psichozė, nepriteklius ir skyrybos. Ko taip skubėti? Vis tiek laiko ir sveikatos neužteks tam, ką visuomenė verčia mus atlikti. Tie, kurie norės žengti į informacijos liūną, neišklimps iš jo. Visa stalininio mokymo sistema daugeliui yra išlikusi kaip koks virtualus muziejus. Kiek nereikalingų dalykų kalėme sau per prievartą į galvas… Šiandien iš buvusios įtampos juokiamės.
Ir 99 proc. jaunimo nereikia eiti i aukštąsias mokyklas, nes visa esama sistema išnyks, diplomai bus nebereikalingi. Greitai pedagogų nebereikės. Viskas pasikeis. Be to, šiandien daugiau kaip 90 proc. žmonių ne savo kelyje. Naujajai erai reikės nepriklausomų mąstytojų ir dvasinių mokslininkų. Darbas reikš veiklą komandoje. Neturėdami įžvalgos, žmonės keis profesijas 5–8 kartus per gyvenimą. Ateitis įnoringa, ir jei neišmokysime savo vaikų greitai prisitaikyti prie visiškai naujos ekonomikos, sparčiai kintančių technologijų ir tiksliai nusistatyti prioritetus, jie negalės klestėti. Paprastesnis, bet meilės kupinas ryšys tarp žmonių ir gamtos ir yra svarbiausias civilizacijos universitetas. Jeigu aš sugebėčiau jums parodyti nors vieną iš ateities posūkių, jūs tikriausiai apalptumėte: ten žiauri technologijos viršūnė su įdiegtais talentais, netgi išvaizda. Nėra jokių dvasinių ramentų. Tačiau į ją jau kopia mūsų kompiuteriniai ir metaliniai anūkėliai.

Kurdama šią ugdymo sistemą rėmėtės kokiu pavyzdžiu?

Esu suderinusi šimtus geriausių skirtingų kultūrų ir laikmečių ugdymo pavyzdžių. Vienas jų – žymioji Samerhilo mokykla. Ten studentai mokosi ką ir kada nori – mokykla paremta tiesioginės demokratijos principu. Dauguma jos auklėtinių per pastaruosius 90 metų tapo sėkmingais žmonėmis ir specialistais. Iš tarybinės, potarybinės santvarkos ir Kinijos ugdymo sistemų adaptavau vieną gyvybiškai svarbų dalyką. Jie savo atletus, baleto šokėjus, muzikantus, mokslininkus, artistus nuo pat mažų dienų treniravo olimpiniais čempionais, išradėjais ir žvaigždėmis. Diegė meistriškumą ir skatino nenukrypti nuo kelio. Iš Didžiosios Britanijos ugdymo sistemų paėmiau privatų švietimą. Daugiau kaip pusė įžymių britų mokėsi privačiose mokyklose, universitetuose ir gavo ypač koncentruotą mokymą. Iš Pietų Amerikos, Afrikos, Australijos ir Azijos tenykščių genčių pritaikiau natūralaus socialinio ir biologinio vystymosi svarbą vaikui šeimoje: neurotiško ir asocialaus elgesio nebuvimą lėmė būtent sveikas prisirišimas, švelnus auginimas ir vaiko įtraukimas į fizinį darbą.

Žadate įsteigti Foreli mokslo akademiją. Kokia ji bus?

Tai organiška mokyklos ir gyvenimo jungtis, darželis-mokykla-universitetas-namai-gamta, kur bus atsižvelgiama į pačius opiausius žmogaus poreikius: tautiškumą ir kultūrą, tarptautiškumą, gamtą, meną, šeimą ir draugystę, ekologišką buitį. Ruošime vaikus daugeliui prognozuojamų profesijų ir mokysime kurti naujas. Materializmą bei konkurencingumą keis etiškas verslumas, dosni ekonomika, nepriklausomybę – bendradarbiavimas. Akademija rengs mokinius dideliems ateities pokyčiams per gyvus pokalbius, sodininkystę, gyvulininkystę, įvairius amatus ir kt., ką darė mūsų senovės protėviai. Tai išlaikė žmoniškumą. Tačiau bus laiko ir pasvajoti, ir pažaisti, ir pasišnekėti.
Įsivaizduokite puikią gyvenvietę, stulbinamai subalansuotą gyventi ir bendrauti. Patys namai – ekologiški pasakų nameliai. Viduryje gyvenvietės stūkso kultūros ir darbo centras, kur mokosi ir dirba gyvenvietės šeimos ir visi vaikai. Tik suaugusieji čia ne tam, kad kurtų užduotis vaikams, vaikai tą daro patys. Kiekvienas išsirenka, kas labiausiai prie širdies: vienam tai – gėlės ir vaismedžiai, kitam – avys, dar kitam – medžio dirbiniai arba stomatologo kabinetas. Tie žmonės, kurie prižiūri karvutes, primelžia pieno visai bendruomenei. Kita šeima gamina sviestą, varškę ir kt. Daug kas vyksta mainų principu. Tačiau yra ir valgykla-restoranas. Ten dirba kulinarai, virėjai ir vaikai, kuriems maisto ruoša – malonumas, išrinktasis užsiėmimas. Taip pat yra parduotuvė, kurioje irgi dirba ir verslo mokosi vaikai. Dar biblioteka ir spaustuvė, muziejus su koncertų sale, dailės studija, šokių salė, ligoninė, sanatorija – ten vaikai praktiškai mokomi tiek senovės medicinos, tiek šiuolaikinės medicinos ir profilaktikos. Fermoje vaikai susipažįsta su naminių gyvulių, augalų priežiūra, kopinėja medų, žvejoja ir t. t.
Praktiškai prisiliesdami prie profesijų, vaikai susidomi labiau nei skaitydami sausus vadovėlius. Pvz., jeigu mūsų akademijoje vaikas labai susidomėtų medicinos mokslais, tuomet jis būtų visiškai panardinamas į šią sritį net nuo 4 metukų. Mokydamasis iš tos srities profesionalų įgautų praktinių žinių, taip subręstų šis interesas. Toks studentas jau būtų pasiruošęs panaudoti savo žinias praktiškai kurioje nors medicinos srityje. Vėliau jis galėtų įstoti į universitetą mokytis medicinos. Palaikomas, sėkmės bei visavertiškumo pagautas vaikas pats save motyvuoja.

Kaip užauginti talentą?

Pirmaisiais metais duoti vaikui viską, ko jis nori. Miegoti šalia, žindyti, nešioti, supažindinti jį su kitais žmonėmis, dirbti tik drauge su kūdikiu. Niekada neišsiskirti. Antraisiais metais supažindinti su darbu, santykiais, maistu ir taisyklėmis. 3–6 ugdyti talentą. Kaip? Klausantis intuicijos. Daryti tik tai, ką sako širdis. Jūsų vaikas originalas, taigi jūsų principai irgi turi būti originalūs. Bet būtina vaikui suteikti prasmingą ir etišką darbo aplinką.

Savo vaikams leidžiate viską, ko tik įsigeidžia?

Jeigu jų laisvė netrukdo kitiems, tada ji ir natūraliai suteikiama šeimoje. Jeigu vaiko norai griauna kitų šeimos narių svarbiausius pamatus, kaip, pvz., sveikatos, saugumo ir švietimo kriterijai, tada reikia paaiškinti vaikui komandos naudą.

Galite pasakyti, kam vaikas yra gabus? Kaip?

Galiu. Kaip? Jūs turėtumėte sekioti paskui mane visus metus ir skaityti mano mintis. Tai labai subtilus darbas. Recepto vis tiek niekas nesuprastų. Tik ateitis patvirtina mano ilgametį darbą su savo ir kitų šeimų vaikais. Daug jų dabar žinomi.

Kur ir kaip ieškote gabių vaikų?

Visi vaikai talentingi. Mano pagrindinis tikslas – atrasti talentą, jį vystyti ir realizuoti. Jų kartais ieškau paprasčiausiai stebėdama.

Kokį įspūdį Jums paliko lietuviškos mokyklos?

Pasakysiu atvirai, tik uniformos pasikeitė. Daug kas išliko taip pat – pančiai, įstatymai, reikalaujantys paklusnumo. Deja, net privačiose mokyklose. O juk švietimas turi buti kaip valgis – tavo paties pasirinkimas, koks patiekalas ir kiek jo. Gero pasirinkimo rezultatai – ilgaamžiškumas ir sveikata.

Kas būtų, jei visi vaikai staiga mestų mokyklas? Neišgarsėtume kaip atsilikėlių tauta?

Britanijos imperija užkariavo ir pavergė daugiau negu bet kuri žinoma imperija. Štai kaip britai auklėjo savo šaltakraujus kareivius per šimtmečius: nerodyti jokios meilės kūdikiams ir vaikams, neglostyti jų, nemyluoti, leisti jiems vieniems verkti ir patiems nusiraminti. Samdyti aukles ir mokytojus, kurie pastoviai muša ir prievartą bruka mokslą. Atskirti berniukus nuo mergaičių, kad jie įgautų dar daugiau abejingumo ir šaltumo. Ir ji nelaikoma atsilikėlių tauta! Bet žmonijai daugiau nereikia tokio „progreso“…
Bet būti kitokiam Lietuvoje gana sunku, ypač vaikams…
Norint palaikyti vaiką, reikia bendruomenės ar grupės. Kiekvienas vaikas turi individualią situaciją, kurią reikia spręsti atsižvelgiant į visos šeimos dinamiką ir tikslus. Koks laimingas vaikas, kai tėvai dėl jo kovoja ir žygiuoja visą gyvenimą. Pašiepimas, paniekinimas, pavydas yra labai stiprios lietuvių ydos. Tai brandos trūkumas.

O jei vaikas taip ir neatskleis jokio talento?

Pas mane ateina 60-mečiai, nežinantys savo paskirties. O ką kalbėti apie vaiką? Visuomenė į žmogų žiūri visai atvirkščiai. Gali būti, kad 16-metis pasirinks nesimokyti skaityti ar skaičiuoti, nors juos sups bibliotekos, skaitantys vaikai. Bet dauguma to nedaro. Štai mano sūnus Ilia (10 m.) visai nesijaudina, kad neskaito, niekas jo neragina to daryti ir nesityčioja: mes susitinkame tik su pozityviais žmonėmis. Ilgainiui tokie vaikai paprastai tampa ne tik skaitytojais, bet ir sėkmingais rašytojais.

Gal tradicinė mokykla ir jūsiškė gali būti puikiai suderinamos?

Nemanau. Mūsų akademijoje vaikai galės atrasti savo tikruosius talentus, juos plėtoti ir dalytis jais su kitais, nes individualūs gabumai greitai pastebimi ir ugdomi rytais ir dieną, o ne vakare, kai vaikai jau pavargę. Akademijoje studentai noriai ir neskaičiuodami valandų kuria, lavina įgūdžius. Vaikui kiekvienas įdomus darbas yra įdomesnis nei žaidimai, o prasminga veikla yra labai svarbi vystymosi dalis.

Jei būtų jūsų valia, uždraustumėte vaikams eiti į tradicines mokyklas?

Daug šeimų patenkintos esamais darželiais ir net mokyklomis. Mano darbas – žmonių laimė. Ir tikrai nesiruošiu partizaniškai atimti žmonių pasitenkinimą esama edukacija. Aš nesu kategoriškas žmogus. Jeigu vaikai nori eiti, į mokyklą leidžiu. Bet vaikas turi būti supažindintas su visais pasirinkimais. Vaikas nėra ruletės auka.

Kaip augo Jūsų vaikai?

Visi mano vaikai: Delfinijus (21 m.), Žonliu (19 m.), Akianė (17 m.), Ilia (10 m.) ir Aurelijus (4 m.), buvo auginami be auklių, smurto, televizijos ir plastikinių žaislų. Kiekvienas jų išsirinko savo interesus, kuriuos puoselėja be jokio raginimo: dailę, poeziją, kalbas, filosofiją, botaniką, kulinariją, verslą ir kompoziciją. Vietoj plataus ir įvairaus išsilavinimo jie sutelkė savo dėmesį ten, kur glūdi didžiausi jų talentai ir troškimai. Jie neina į mokyklą. Jų mokykla – kūrybos laisvė, santykiai su žmonėmis, išvykos ir mėgstami užsiėmimai. Tie, kurie ryžosi stoti į aukštuosius mokslus, jau mokėsi koledže nuo trylikos metų (kaip Delfinijus). Akianė mokykloje mokėsi 2 metus, jai ten patiko, bet dar labiau patiko tobulėti namuose.

Nebijote, kad vaikai užmigs ant laurų?

Laurai dyglūs, ne pūkai – ilgai snausti neleidžia.

http://www.priekavos.lt/neikit-vaikai-i-mokykla/