Pasidalinimas po vaikų ir jaunimo stovyklos

Noriu pasidalinti kaip jaučiuosi po buvimo Jūsų jaunuomenės stovykloje,, Išminčių keliais“. Po stovyklos ne praėjo nei vienos dienos jog negalvočiau apie stovyklą. Bet kur būdama vis galvoju kaip galėčiau pritaikyti kažkokį savo naują žinojimą.Toks jausmas jog išgyvenau kažkokį kitą, kitokį savo gyvenimą epizodą. Viso labo 5 dienos, tačiau KOKIOS!!!!!! Stovykloje išgyvenau liūdesį, džiaugsmą, pyktį, susierzinimą, bet labiausiai išgyvenau laimės jausmą. Kažkoks keistas dalykas, bet totalus įkritimas į vaikystę, totalus buvimas gamtoje, su vaikais, su savais ir kitais, buvau ir pati vaiku ir man tai patiko. Tas pabuvimas vaiku didžiausia dovana kurią man įteikėte. Lėkiau miško takeliais, slapsčiausi, bijojau jog suras, pagaus, neteksiu gyvybės J , net kvadrate įsijaučiau, prisiminiau mokyklos laikus.

Su savo vaikais susiradome visas dainas kurios buvo stovykloje, išmokome, dainavome kartu, kiekvieną vakarą prie laužo. Tėtis turėjo kantrybės pirmą vakarą iki nakties klausytis kas ir kaip ten buvo, čiauškė nesustodami, vienas per kitą. Patyrėme visa šeima visko! Vaikai peršoko kelis laiptelius savo vystyme, matau tai ir nuo to dar smagiau. Šituo laišku dėkoju už galimybę būti kartu, veikti, patirti. Supratau jog man labai patiko daryti tai ką dariau.

Dar noriu padėkoti už tai jog į stovyklas kviečiate vaikus iš globos namų, negalvojau jog bus taip skaudu išsiskirti, bet jie palietė mane.

Džiaugiuosi jog ir ją teko pažinti ir stovyklos vadovę Indrę, labai mielas, supratingas ir šiltas žmogus.

AČIŪ.

Natalija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *