Piešiniai ant drabužių. Kaukolės vaizdo neigiama įtaka vaiko raidai.

Jelena Bachlina, psichologė dailės terapeutė
Dažnai sutinku ikimokyklinio amžiaus vaikus, ant kurių drabužių nupieštos kaukolės. Kepurės, striukės, marškinėliai, kojinės, kelnaitės… Kaukolės, skeletai, monstrai jau nebesukelia atgrasumo. Atkreipus tėvų dėmesį į šį simbolį, susiduri su jų abejingumu, nesupratimu. Tai, kas metų metais buvo suvokiama kaip pragaro išraiška, dabar sukelia juoką.

Vieni tikslingai perka šiuos drabužius. Tėvas nupirko 5 metų sūnui šalmą su kaukolės piešiniu, kad jis išsiskirtų iš kitų vaikų. Šiuo atveju nepilnavertiškumas kompensuojamas per vaiką. Kiti pastebi, kad įsigyto drabužio ornamente yra įpintos kaukolės, jau nusipirkę. Belieka tik rinktis: nešioti ar nenešioti. Pasirinkimas priklausys nuo pasaulėžiūros. Kai kūma anūkui dovanų nupirko megztinį su kaukole, močiutė pareiškė savo tvirtą poziciją – NE tokiam rūbui.

Mūsų kultūroje per amžius susiformavo simbolių reikšmės. Matant kaukolę žmogus būtinai pagalvos apie mirtį, praradimą, pavojų. Kaukolės simbolio reikšmė – mirtis, sunaikinimas, destrukcija, disharmonija. Tokie vaizdai vaiko pasąmonėje programuoja nenorą gyventi. Mirtis romantizuojama. Vaiko pasaulio suvokime didėja tendencija mirties motyvams. Mažylis priartinamas prie žaidimo su mirtimi, o tai paauglystėje, jaunystėje gali baigtis savižudybe. Pvz., vienoje iš paauglių subkultūroje – gotams – būdinga liūdesio bei mistiško skambesio tendencija, kitaip sakant, būdingas polinkis į depresiją ir į šizofreniniją. Užtenka pažiūrėti į jų dėvimus simbolius, kurie yra tie patys, ką mes matome dabar ir mažų vaikų rūbuose, tik vaikų rūbuose jie nėra tokie ryškūs, kraštutiniai.

Visi buvome vaikais ir žinome, kad vaiko žaidimas atspindi jį supantį pasaulį. 3 – 7 metų vaiko vystymasis ypatingai sparčiai vyksta siužetiniuose – vaidmeniniuose žaidimuose. žaisdamas vaikas atlieka tam vaidmeniui būdingus veiksmus. Šiuo atveju žaidimuose jis virsta blogiuku, susitapatina su dėvimu simboliu, tai gali būti kaukolė, monstras ir t.t. Per žaidimą vaikas mokosi santykių, bendravimo, kurie vėliau perkeliami į gyvenimą. Žaidžiant vaikas įsisąmonina tam tikro elgesio stereotipus, jis nori būti, elgtis, atrodyti kaip jų herojai. Žinodami apie tai, tėvai gali užbėgti už akių nešančiai grėsmę simbolikai.

Vaikystėje formuojasi pasaulėžiūra, gėrio ir blogio supratimas. Galime išgirsti, kad kai kuriems mažiems vaikams patinka kaukolės piešinukai. Jie prašo tėvų nupirkti drabužių su šia simbolika. Toks vaikas jau neišsigąsta blogio. Taigi nustojama skirti gėrį nuo blogio. Yra vaikų, kuriems, atvirkščiai, nepatinka tokie piešiniai. Auklėtoja paklausė 3 metų mergaitės apie pavaizduotas megztinyje princeses ir megztinio šone nupieštą kaukolę. Mergaitė pasakė, kad jai patinka šios gražios princesės, o ši kaukolė nepatinka. Būtų smagu, jei tėvai, išgirdę šį pokalbį, atkreiptų dėmesį į dukros žodžius. Asmuo, kuriam vaikystėje tėvai neperdavė vertybių, kuris neišmoko rinktis, lieka be vertybinio pamato, gyvena bijodamas realybės, neturi savo nuomonės, jam sunku priimti sprendimą.

Kas laukia mažylio, kurio mama, jau besilaukdama, nešiojo megztinį su kaukolės piešiniu? Mačiau nėščias su tokiais rūbais. Atverskime kostiumo istorijos knygą. Joje rašoma, kad ankščiau besilaukdama moteris nešiojo marškinius su išsiuvinėtu medžio piešiniu – gyvybės, derlingumo simboliu. Emocinė moters būsena nėštumo metu persiduoda kūdikiui ir šios emocinės būsenos gali tapti dominuojančiomis po gimimo. Senų laikų motinos gerai išmanė simbolių poveikį.

F. Dostojevskis sakė „Grožis išgelbės pasaulį“, „Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą“. Grožis kuria, pakylėja, suteikia jėgų. O koks kaukolės vaizdo poveikis gyvenimui? Naikinantis, griaunantis, ardantis. Šis simbolis ardo vaiko pusiausvyrą, skatina agresiją, pyktį. Kaukolių piešinių mada Europoje siekia 18 amžių, kai karininkai pradėjo nešioti ženkliukus su kaukolės atvaizdu. Oficialiai šie ženklai karininkų uniformos dalimi tapo vėliau. Pirmieji tokią uniformą apsivilko prūsų „mirties husarai“. Kaukolių ženkliukai turėjo gąsdinti priešą ir pranešdavo, kad kareiviai kovoja iki mirties. Ar vaikas turi gąsdintis ir pats gyventi baimėje ar džiaugtis ir gyventi džiaugsme? Neatimkime iš vaikų grožio, gėrio.

Romantizuojami ir piratai. Močiutė 3 metų anūkui nupirko baltą su juodomis kaukolėmis skarelę. Vokietijoje vyko piratų šventė, kurioje ir įsigijo šią piratišką atributiką. Skaitytojui primenu, kad piratų simbolis yra kaukolė su sukryžiuotais kaulais, kuri reiškia mirtį ir sunaikinimą. Piratai nebuvo herojai, jie buvo plėšikai, žudikai. O nusikaltėlių pasaulyje kaukolės tatuiruotė nurodo, kad jos šeimininkas yra vagis.

Mirties tematikos tabu ir vidinės cenzūros panaikinimas sukelia rimtus psichinius ir asmenybinius sutrikimus. Gali atsirasti vaikų baimės, neurozės, nemotyvuota agresija, naktiniai košmarai. Mažai kas susimąsto, kad šis simbolis neša savyje galingą psichologinį, psichosomatinį, moralinį ir dvasiškai negatyvų poveikį vaikui. O kas tie psichosomatiniai vaikų susirgimai? Tai susirgimai, kuriuos iššaukia ne fiziologiniai, o psichologiniai procesai. Emocinės būsenos: pyktis, baimė, nerimas, liūdesys veikia organizmo fiziologinius procesus. Atsiranda įvairūs negalavimai kūne, o fizinio pažeidimo nėra. Vaikas gali skųstis įvairiais skausmais, dažnai sirgti, bet kraujo tyrimai bus geri. Vienintelis vaistas – pozityvus jausmai, kuriuos sukelia estetiški vaizdai.

Vaikas mokosi per pojūčius. Per regą gaunama daugiausiai informacijos. Vizualinių simbolių poveikis stipriausias. Nuo senų laikų įtaka daroma per reginius. Vaizdai, spalvos veikia vaiko emocinę, fiziologinę būseną. Žiūrint į kaukolės simbolį, vaikas išgyvena įvairias emocijas: baimę, nerimą, prislėgtumą.

Pažvelgus į šį reiškinį iš krikščionybės pusės, supranti, kad vaiko sąmonė demonizuojama. Tai pražūtinga jėga, nes vaikas mitiniame plane pradeda bendrauti su tomis jėgomis, kurių simbolius nešioja. Vaikas yra jautrus šiai slaptai įtaigai. Vyksta krikščioniškų vertybių pakeitimas, dar tiksliau jų pilnas sunaikinimas.

Atkreipus vienos moters dėmesį į vaiko drabužio piešinį išgirdau pasiteisinimą, kad bažnyčioje taip pat vaizduojama kaukolė, todėl galima dėvėti tokius drabužius. Golgota užima svarbią vietą bažnyčioje. Adomo kaukolė simbolizuoja mirtį, o atgimęs Kristus – mirties nugalėtojas. Adomo kaukolė – pirmo žmogaus, kuris nusidėjo, bet išgelbėtas Kristaus auka. Tai sakrališka ir lieka bažnyčioje. Nepainiokime simbolių.

Kalbant su tėvais apie kaukolės piešinį drabužiuose dažniausiai susiduri su ambivalencija – minčių dvilypumų, prieštaringu požiūriu. Susidaro įspūdis, kad jie neturi nuomonės. Kai kurie tėvai sako, kad šie simboliai jiems yra nepriimtini, kad greičiausiai nepirktų jų savo vaikams, drabužiai dovanoti. Kiti pasisako neigiamai šio simbolio atžvilgiu, bet pažymi, kad jei kam patinka šie simboliai, gali juos dėvėti.

Visi žinome, koks svarbus yra dvasinis, psichinis ir fizinis vaiko auklėjimas. Todėl pirkdami savo mažyliui drabužius ar žaislus, atkreipkime dėmesį ir į jų papuošimus, paveiksliukus, piešinius, simbolius.

http://www.ldtta.org/index.php/informacija/72-piesiniai-ant-drabuziu-kaukoles-vaizdo-neigiama-itaka-vaiko-raidai