Tradiciniam žmogui nebėra vietos
Tradiciniam žmogui nebėra vietos
2012 rugpjūčio mėn. 06 d.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos1/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/tradiciniam_zmogui_nebera_vietos
Galimai transseksualumą, homoseksualumą propaguojančios skandinavų programos į Lietuvos darželius dar tik skinasi kelią, o bendrojo lavinimo mokyklose moksleivių smegenys jau plaunamos. Aktyvi homoseksualų rėmėja – Tolerantiško jaunimo asociacija – už visuomenei priklausančias lėšas moksleiviams skiepija šiuolaikines vakarietiškas vertybes, o pedagogams siūlo pamokų metu dažniau kalbėti apie homoseksualumą.
Kas svarbiau – meilė Tėvynei ar „kitokiems“?
Projektams, skatinantiems geriau pažinti kitos seksualinės orientacijos, kultūros ir gyvenimo būdo žmones, valdžia negaili milijono. O štai tautiškumui, pilietiškumui puoselėti Švietimo ir mokslo ministerija niekada neranda pinigų, nors šių vertybių puoselėjimo svarba akcentuojama net Švietimo ir mokslo įstatyme.
Štai nuo 2010-ųjų gruodžio Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pradėtas vykdyti projektas, skambiai pavadintas „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“. Tolerantiško jaunimo asociacija jam įgyvendinti iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo 859 081 lito finansavimą. Tarp jų ES lėšų dalis – 730,2 tūkst. litų, o valstybės biudžeto – 128,8 tūkst. litų.
Šio projekto metu tolerantiško jaunimo įdarbinti „ekspertai“ – TJA nariai, neturintys jokios pedagoginės kvalifikacijos, 5-10 ir 11-12 klasių mokytojus nusprendė apšviesti daugiakultūriškumo idėjomis. T.y. seminaruose pamokyti, kaip mokyklose derėtų kalbėti rasės, etniškumo, religijos ir – svarbiausia – seksualinio tapatumo bei lyties klausimais. Už tokius mokymus Tolerantiško jaunimo ekspertai sau žeriasi algas, tik kokios jos – didelė paslaptis. Beje, šie seminarai mokytojams organizuojami kaimo turizmo sodybose Trakų rajone, Vilniaus r. Elektrėnų sav. Žuvyčių kaime.
Tolerantiško jaunimo asociacija iš projekto lėšų planuoja parengti ir metodinės literatūros mokytojams. O Nyderlandų Karalystės ambasadai Lietuvoje parėmus, jau išleistas specialus gidas 14-18 metų jaunuoliams „Būti savimi“, kuris esą padeda paaugliui lengviau suprasti savo seksualinę orientaciją.
Tėvai sunerimę
Socialinė darbuotoja, tėvus vienijančios asociacijos „Šviesos kampelis“ vadovė Jolanta Lipkevičienė pasakojo, kad mokyklose vykdoma programa ne juokais kelia tėvams susirūpinimą. Ypač todėl, kad jos turinys ir tikslai kruopščiai slepiami.
„Mes į švietimo ir mokslo ministrą kreipėmės jau tris kartus, tačiau nė karto negavome atsakymo. Tai leidžia manyti, kad yra ką slėpti. Paprastai kiek tenka kreiptis, visada gauname atsakymus, išskyrus šiuo klausimu“, – teigė J.Lipkevičienė.
Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad nors projektas apipintas nekaltomis frazėmis ir yra parengtas kaip pabėgėlių integracijos programa, vaikams gali būti skiepijamos iškreiptos, netradicinės vertybės, propaguojamas homoseksualumas, skatinama eksperimentuoti pasirenkant lytį.
Anot J.Lipkevičienės, projektas vykdomas remiantis ypač dviprasmiško tyrimo „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ medžiaga (studijos autorės – Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė ir Rasa Erentaitė).
Sutapimas ar ne, bet tokia metodinė medžiaga rengta jau minėtos Tolerantiško jaunimo asociacijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu.
Kas gi rašoma šiame tyrime? Nors studija lyg ir turėtų būti orientuota į pabėgėlius, kone daugiausia joje kalbama apie homoseksualų problemas. Tyrimo autorėms atrodo, kad tradicinė švietimo sistema jau atgyvenusi, ją reikia keisti, nes „švietimo institucijos visuomenėje tik dar labiau įtvirtina įsišaknijusius etninius, religinius, lyčių ar seksualumo stereotipus“. O sektinu pavyzdžiu jos laiko švietimą, pagrįstą laisvės praktika.
Esą mokyklų bendruomenėje homoseksualūs asmenys tarp kitų kultūrinių grupių yra patys nepriimtiniausi, o mokyklų pedagogai apie homoseksualumą kalba per mažai (kitaip tariant, nepropaguoja).
„Tam tikros problemos, kaip antai homoseksualių žmonių diskriminacija ar lyčių nelygybė, pedagogams yra neįdomios ir jie net nenorėtų į jas gilintis“, – apgailestauja autorės. Joms užkliūva, kad heteroseksuali, tradicinė šeima mokomuosiuose vadovėliuose „minima labai dažnai, kaip universali, pirminė, pagrindinė ir nepakartojama institucija“, o homoseksualumas tampa nematomas ir apie jį mokomojoje literatūroje nerašoma arba kalbama homofobiškai.
„Rekomenduotina mokyklos aplinkoje ypač stiprinti švietimą lyčių lygybės ir seksualinės orientacijos įvairovės bei nediskriminavimo srityje“, – siūloma. Be to, pedagogams taip pat rekomenduojama „padėti mokiniams pažinti jų pačių įvairovę“.
Ko mokoma – paslaptis
Tolerantiško jaunimo asociacijos, kuri finansuojama visiems Lietuvos piliečiams priklausančiomis ES lėšomis, vadovas Artūras Rudomanskis „Respublikai“ kategoriškai atsisakė pateikti informaciją apie mokyklose vykdomą projektą.
Tolerancijos skiepytojas aiškino, kad visa informacija yra prieinama ir vieša (tik įdomu, kodėl nei susirūpinusiems tėveliams, nei „Respublikos“ dienraščiui nepavyko susipažinti su projekto mokymų medžiaga?).
Apie šį ypač viešą projektą nieko negalėjo pasakyti ir už bendrojo lavinimo mokyklas atsakingas švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. „Koordinuojanti institucija yra Europos socialinio fondo agentūra. Jie turi atrinkti projektus ir juos koordinuoja, todėl man būtų sudėtinga per 200 projektų žinoti atmintinai“, – išsisukinėjo viceministras.
Vienos iš projekte dalyvavusių mokyklų – Radviliškio Vaižganto gimnazijos – direktorė Židrūna Onaitienė žinojo ne ką daugiau: „Tiesiog mokytojai važiavo į mokymus, vėliau per pamokas jį vykdė. O galutinis užbaigimas buvo, kad atvažiavo komanda ir gana gerai įvertino. Apie ką tie mokymai buvo, reikėtų klausti pačių vaikų. Tiesiog ten viskas apie tai, kaip integruoti kitokios kultūros, kitokių pažiūrų žmones į bendruomenę“.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos1/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/tradiciniam_zmogui_nebera_vietos