Konferencijos darbo grupių atsakymai

PRISTATYMAS

Socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“jums pristato darbo grupių atsakymus į iš anksto pateiktus klausimus tęstinėje respublikinėje konferencijoje (3) “Geroji naujiena – mokykla turi ugdyti brandų žmogų“
2012m. spalio 10 dieną. Konferencija vyko Kauno miesto Savivaldybės didžiojoje salėje, Laisvės al. 96.

Konferencijos tikslas – ieškoti priežasčių ko trūksta, kad Lietuvoje tiek nelaimingų vaikų, sunkiai įgyvendinami išsikelti švietimo tikslai, uždaviniai, kurie deklaruojami Bendro lavinimo mokyklų programų ir išsilavinimo standartų puslapiuose. Ugdymo procese pamirštamas dorinių vertybių, bendražmogiškų idealų puoselėjimas, o pagrinde plėtojamos vien tik vaikų žinios, įgūdžiai. (Pagrindas Švietimo įstatymas (3 str.), Švietimo koncepcija, Bendrosios programos, išsilavinimo standartai.)

Klausimai:
Ko trūksta šiandieninėje mokykloje?
Nuo ko šiandien pradėti, kad šalinti šiuos trūkumus?
Kokius aš prisiimu įsipareigojimus?
Pirma grupė:
Pademonstravo meniškai kaip neturėtų būti mokomi vaikai- autoritarinio mokymo modelį. Ir pristatė kaip turėtų būti: viską galime suvesti į labai paprastą formulę. Mokykla turi būti vieta į kurią aš noriu ateiti kaip mokytojas. Į kurią aš noriu leisti savo vaiką, žinant, kad jis ten patirs visą įmanomą gėrį. Mokinys norės eiti į tokią mokyklą kuri jam bus įdomi, patraukli.
Jai norime permainų, patys turime būti permaina ir tuomet daug kas keisis. Visų pirma mokytojas pats sau, po to mokiniui, tėvams, po to kolegai ir visame kame jaustis mokiniu, nes mokymosi procesas trunka amžinai.
Antra grupė:
Mokykloje trūksta laisvės, sutarimo. Mokiniui reikia leisti pasirinkti ką jam įdomu mokytis, kaip mokytis. Trūksta mokytojų kurie padeda , skatina. Trūksta sąlyčio taškų tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Tai tarsi atskiros planetos skraidančios galaktikoje ir niekaip nesusivienijančios. Trūksta mokykloje šviežios dvasios.
Reikia kurti naujoves. Svarbu stengtis susikalbėti buti partneriais.Gebėti įtraukti tėvus į ugdymo procesą ir per atvirumą didinti tėvų pasitikėjimą mokykla.
Įsipareigojame drąsiai veikti mokyklos bendruomenėje, nepasiduoti kasdieninei rutinai. Dirbti entuziastingai, kurti tokias veiklas kuri skatintų vaikus tobulėti.
Trečia grupė:
Mokykloje trūksta pedagogų entuziastų, kurie dirbtų kūrybiškai, norėtų dirbti su vaikais ir juos mylėtų.
Sprendimai: sutartys su mokytojais, jie renkami tam tikrai kadencijai, vadovai tai pat renkami bendruomenėse. Mokiniui suteikti galimybę rinktis pačiam mokytoją. Svarbu mokyti tėvus suprasti savo vaikus. Pradinukų tėvai dar domisi vaikais, o vyresniųjų tėvai ,,atiduoda“ pedagogams ir sako ,, darykite su jais ką norit, nes mes nežinome ką daryti.“
Išvada: manom situacija natūraliai gerėja, daugėja mokytojų, didėja konkurencija, auga kokybės koeficientas.
Ketvirta grupelė:
Mokykloje trūksta dorinio ugdymo, vienybės, susijungimo vardan vaiko gerovės. Vaikai stokoja suvokimo apie pareigas. Pedagogams trūksta teisinių žinių, pasitikėjimo savimi, savo pedagoginės misijos suvokimo, meistriškumo, susikalbėjimo meno, tolerancijos, abipusės pagarbos, pinigų, administracinės rotacijos, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo.
Prisiekiame: kiekvienas turime netylėti, kelti viešumon visas problemas, pradėti kaitą nuo savęs, išlikti tolerantišku ir vienytis.
Penkta grupelė:
Mokykloje trūksta mokytojų šviesuolių, vaikams vidinės motyvacijos. Išorinis spaudimas tėvų ir mokytojų, kad vaikai mokytusi vaikų neįtikina. Vaikai mokymasi įvardina beprasmiu. Jie netiki, kad geri pažymiai, baigtas universitetas lygu sėkmingas gyvenimas. Trūksta mokytojams gebėjimų vaikus mokyti kitaip. O pavienės kurybiškos iniciatyvos yra gesinamos. Paviršutiniškas mokytojų bendradarbiavimas su tėvais, bijoma dialogo. Asmenybės ugdymas paliekamas neformaliam ugdymui čia ir yra švietimo tragedija.
Svarbu valstybės lygmeniu kelti mokytojų prestižą. Vaikus visų pirma reikia išmokyti mokytis.
Įsipareigojame būti aktyvistais švietimo politikoje, skleisti naujus metodus. Daugiau bendrauti su mokiniais, tėvais, mokytojais, valdžios atstovais.