VDU Sociologijos katedros vedėjai
docentei Jolantai Reingardei
j.reingarde@smf.vdu.lt
docentei dr. Nidai Vasiliauskaitė
n.vasiliauskaite@hi.vgtu.lt
Mykolo Romerio universitetas
Socialinės politikos fakultetas
Psichologijos katedros lektorei, doktorantei
Rasai Erentaitei
rasae @ mruni.eu
DĖL ŠVIETIMO MOKYKLOSE SKATINANT JAUNIMą„ EKSPERIMENTUOTI PASIRENKANT LYTĮ IR SEKSUALINĖS ORIENTACIJOS ĮVAIROVES
Mes esame sunerimę, dėl spaudoje (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-25-laima-vabasiene-kokios-tolerancijos-bus-mokoma-mokykloje/56601) pasirodžiusių pareiškimų apie Lietuvos mokyklas turinčius pasiekti mokymo projektus, kurių ugdymo turinys gali labai neigiamai paveikti mokinių psichiką, moralę, seksualinę tapatybę ir socialinę saviraišką. Įžvelgiame po rafinuotais pavadinimais „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra” paslėptą grėsmę šeimos vertybėms, bei vaikams. Mums žinoma, kad Jūs remiatės bendrais iš astosuplanuotais žingsniais, veiksmais ir parengtu tyrimu ( J. Reingardės, N. Vasiliauskaitės R. Erentaitės) „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“.
Šio tyrimo rekomendacijose kaip svarbiausia problema išskiriama tai, kad mokyklose per mažai kalbama apie homoseksualumą. Tad mums svarbu kokią žinią išgirs vaikai?
Kalbame apie jūsų parengtą projektą apipintą tarsi nekaltomis frazėmis (paraiškos kodas VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-043) „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“, kuriam prašoma 827 969,00 Lt suma, remiasi J. Reingardės, N. Vasiliauskaitės R. Erentaitės parengtu tyrimu „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“. Minėtas tyrimas yra parengtas pabėgėlių integracijos programos rėmuose, tačiau tyrimo rekomendacijose kaip svarbiausia problema išskiriama tai, kad mokyklose per mažai kalbama apie homoseksualumą.
Jūs aiškiai pasisakote dėl „lyčių stereotipų“ atsisakymo ir tradicinės – „homofobiškos“ – šeimos sugriovimo. „Lytim“ ši „lyčių lygių galimybių“ teorija vadina lytinio potraukio orientaciją: heteroseksualas, gėjus, lesbietė, biseksualas. Teigiama, kad žmogus gali būti laimingas ir sveikas pasirinkęs lytį, kuri nesusijusi su biologine ir skatinama eksperimentuoti. Jau dabar mokyklose veikia prieštaringai vertinamos lytinio ugdymo programos, kurios labiau veikia kaip lytinio švietimo programos, kuriose vyrauja tik šaltas lytinio gyvenimo technikos aiškinimas, skatinantis patirti tik malonumą be skatinimo įsipareigoti ilgesniam laikui. Specifinių žinių suteikimas neugdant valios bei nesistengiant padėti internalizuoti bendražmogiškąsias vertybes tampa per ankstyvo lytinio smalsumo priežastimi. Lytinis švietimas nėra pamokymai, tinkami visiems gyvenimo atvejams. Jis gali būti sėkmingas tik tuomet, kai, atsižvelgdamas į „šviečiamojo“ amžių, lytį, vertybines orientacijas, poreikius, brendimo ypatumus ir kt., papildo lytinį auklėjimą, kuris turi dominuoti pedagogiškai tikslingame lytinio ugdymo procese, ir yra lydimas dvasinės kultūros, o ne tiesioginis ir tiesmukiškas. Taigi, ką reiškia skatinti jaunimą eksperimentuoti pasirinkti lytį? Ar tai ne dar vienas jaunimo skatinimo būdas pasinerti į seksualinius santykius, vedamus malonumo?
Anot A. Maceinos, lytinis švietimas siejasi su fizinio gėrio sritimi. Jo metu gaunamos žinios dirgina paauglių vaizduotę, kuri paralyžiuoja dorinę valią. Kai nėra valios, visos įgytos žinios tampa daugiau žalingomis, negu naudingomis. Žmogus suvokiamas kaip aukštesniųjų jausmų neturintis robotas. Pradžioje sudirginami žemesnieji instinktai, o vėliau pasiūloma, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių. Jei žmonės neturės valios valdyti lytinį instinktą, tai net ir apsisaugojimo priemonės nepadės.
Mokyklos uždavinys- lytinis auklėjimas, o ne švietimas. Vis dėlto mokykla turi ugdyti ne gyvūnus, o žmones, turinčius sielą. Reikia ruošti vaikus gyvenimui šeimoje, kilnioje meilėje, o ne tik gyvuliškų instinktų patenkinimo plotmėje.
Nors ši teorija nepagrįsta jokiais įrodymais, nei sveika nuovoka, nei universalia žmonijos patirtimi, ji turės būti įgyvendinama, keičiant vadovėlius bei ugdymo programas. Kokius pakeitimus siūlote daryti?
Jūs teigiate, kad „užuot lavinus kritinį mąstymą, skatinamas kognityvinis paprastumas, polinkis į stereotipus, naivias schemas, aklas pasikliovimas „liaudies išmintimi“, Katalikų Bažnyčia ir „tradiciniais autoritetais“. Piktinatės vadovėlio nuostata, kad „visi pacituoti klasikai (Markas Aurelijus, G. K. Chestertonas, M. Valančius ), tiek folkloro tradicijos apie moralę, autoritetą, nusistovėjusias bendruomenines normas manė tą patį, visi jautė pagarbą tai pačiai tradicijai, visi laikėsi tos pačios moralės.“
Jūs apklausę vaikus randate daugybę mąstymo stereotipų, pradedant šeimos samprata, baigiant kitataučiais ir homoseksualais. Bet ar visada stereotipai yra blogis? Jie, pavyzdžiui, gali rodyti, kas žmogui yra sveika, patikrinta daugelio kartų tradicija. Tačiau jūsų leidinyje raginama naikinti visus stereotipus. Kaip tai siekiate padaryti? Kad ir keista, pasitelkiant minėtą „gender“ programą: „rekomenduotina mokyklos aplinkoje ypač stiprinti švietimą lyčių lygybės ir seksualinės orientacijos įvairovės bei nediskriminavimo srityje. Būtina ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti heteroseksizmą ir jo poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, taip pat pristatyti alternatyvias lyties bei seksualumo sampratas. Homofobija neatsiejama nuo dualistinio patriarchalinio lyčių modelio taikymo“. Kitaip tariant, teigiama, kad gerai sutarsim su pabėgėliais, jei homoseksualumą paskelbsime norma, o gal siekiamybe, o tradicinę lyčių skirtingumo sampratą ir santykius – blogio priežastimi?
Ar ne šeimoje per šimtmečius išsaugotas mūsų tautinis identitetas, nepriklausoma dvasia, ar ne tradicinėse aukštos moralės šeimose išaugo mūsų šviesuoliai? Šių dienų žymiausi Lietuvos edukologai, tyrę ugdymą šeimoje, taip pat pripažįsta, jog šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Todėl ir mokyklose vykdomos ugdymo programos pirmiausiai turi atitikti šeimoje ugdomoms vertybėms ir moralės normoms. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų ir filosofų S. Šalkauskis tvirtino, jog ugdymas šeimoje yra ypatingas, neprilygstantis jokiai kitai institucijai, nes jame jaučiamos vyriškumo ir moteriškumo įtakos, yra harmoningas ir visuminis, būna pagrindu visiems kitiems ugdymo laipsniams. Mokykla padeda šeimai, o šeima pedagogams išugdyti visapusišką asmenybę. Tiesa, lietuviška šeima serga, bet ar tuo pasinaudosite ir visai ją sugriausite? Koks čia numatytas procesas žvelgiant plačiau ir iš ateities perspektyvos? Į šiuos ir kitus klausimus norime gauti viešus atsakymus ir prašome jūsų su savo kolegėmis atvykti į atvirą diskusiją.
Kviečiame jus kovo 28d. 18.30 į susitikimą prie apskrito stalo su tėvais ir specialistais Kauno M. Mažvydo mokykloje Šiaurės pr. 55. Prašome mus informuoti apie savo galimybes priimant šį kvietimą.
Asociacijos „ Šviesos kampelis“
Direktorė Jolanta Lipkevičienė