Lietuvai tapti inovatyvia valstybe trukdo į akademinius pasiekimus orientuota švietimo sistema, kuri neskatina novatoriško mąstymo, verslumo ir neleidžia šioms savybėms pasireikšti, teigia “Swedbank” vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Šalies inovatyvumo lygį iš esmės lemia du veiksniai – žmonių kūrybiškumas ir sąlygos idėjoms įgyvendinti, pažymi “Swedbank” ekspertė.
“Pastarasis veiksnys apima įvairius inovacijoms svarbius aplinkos elementus – infrastruktūrą, institucijų kokybę, reguliacinius barjerus, finansų rinkų išsivystymą, darbo
rinką, talentų gausą ir kita. Šie elementai yra svarbūs, ir Lietuva šioje srityje tikrai dar gali tobulėti. Tačiau būtina pabrėžti – jie negarantuoja sėkmės, jeigu visuomenė yra nepakankamai kūrybinga. Šalies sėkmė inovacijų srityje didžiąja dalimi priklauso nuo žmonių sugebėjimo kurti, kritiškai mąstyti, komunikuoti ir pritaikyti žinias bei idėjas darbo aplinkoje ir visuomenėje”, – sako L. Galdikienė.
Ekonomistė žeria kritikos Lietuvos švietimo sistemai, kuri, pasak jos, nėra tikslingai orientuota į naujos kartos novatorių ugdymą.
“Švietimo sistema yra sutelkta į akademinius pasiekimus, juos matuojant išlaikytais egzaminais, todėl ugdymo procese informacija yra tiesiog perkeliama iš mokytojų užrašų į mokinių užrašus. Toks ugdymo modelis ne tik neskatina novatoriško mąstymo ir verslumo, o atvirkščiai – neleidžia šioms savybėms pasireikšti”, – tikina ji.
L. Galdikienė siūlo iš esmės pertvarkyti švietimo sistemą – skatinti mokinius klausti klausimų, ugdyti jų smalsumą, kūrybiškumą, kritinį ir loginį mąstymą, verslumą, socialinius įgūdžius, skatinti platų technologijų taikymą ugdymo procese.
“Gerų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Estijos vyriausybė, suprasdama, kad novatoriškoje visuomenėje bus ypač svarbūs sugebėjimai spręsti neįprastas, sudėtingas, nerutinines matematines problemas, neseniai nusprendė modernizuoti matematikos mokymą. Vidurinių mokyklų mokiniams nuo šiol teks spręsti atvirų klausimų tipo užduotis, kurioms nebebus vienintelio teisingo sprendimo”, – pavyzdį pateikia ekspertė.
Dėl teigiamo inovacijų poveikio ekonomikos augimui ir žmonių gerovei valstybės neretai skiria ypač didelį dėmesį moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Lietuva buvo pasiryžusi iki 2013 m. padidinti šalies MTEP išlaidas iki 2,2 proc. BVP, tačiau nepaisant įdėtų pastangų, bendros išlaidos MTEP Lietuvoje išliko itin mažos – 2012 m. jos siekė tik 0,9 proc. BVP. Šis rodiklis buvo daugiau nei dukart mažesnės už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o išlaidų efektyvumas tebėra žemiausias ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir vienas žemiausių ES.
“Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje, kitaip nei Vakarų Europos šalyse, verslo įmonėms tenka tik menka dalis MTEP veiklos – daugiausiai MTEP veiklų vykdo valstybinės įstaigos ir aukštojo mokslo institucijos. Viena iš to priežasčių yra tai, jog į MTEP dažniausiai investuoja didelės inovatyvios tarptautinės įmonės, o mes jų Lietuvoje vis dar turime mažai”,- komentuoja L. Galdikienė.
Ekonomistė teigia, kad nors MTEP išlaidų rodikliai Lietuvoje jau ilgą laiką nepasiekia strategijose iškeltų tikslų, tačiau ir toliau bandoma jų siekti nepasiteisinančiomis priemonėmis.
“Visgi aklas MTEP rodiklių siekimas primena bandymą nusipirkti universiteto baigimo diplomą, apeinant patį mokymosi procesą. Mažos MTEP išlaidos yra žemo šalies inovatyvumo lygio rezultatas, o ne priežastis, tad dar didesnių valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų nukreipimas į “prioritetines” MTEP sritis situacijos iš esmės nepakeistų. Todėl valstybė turėtų analizuoti tokių prastų rezultatų priežastis ir ieškoti kitų būdų, kaip pakelti šalies inovatyvumą”, – teigia ji.
http://www.ve.lt/naujienos1/visuomene/svietimas/ekonomiste-lietuvos-inovatyvumo-stabdis—svietimo-sistema-1244918