Mokiniams skirtos namų užduotys sutrikdo taikų šeimos gyvenimą, verčia vaikus meluoti ir neturi jokios pedagoginės naudos, įsitikinęs Vokietijoje gyvenantis rašytojas Arminas Himmelrathas, stojęs į rimtą kovą su namų darbais.
Mokytojo padėjėjo vaidmmuo
Tris vaikus auginantis 48 metų vyras, paties žodžiais sakant, turi 32 metus namų darbų ruošimo patirties. “Jaučiuosi degdradavęs iki mokytojo padėjėjo. Vaikai niekada savo noru nesėdo ruošti namų darbų. Vadinasi, aš turėjau daryti spaudimą. Tai tikrai nėra malonus vaidmuo, ir nemanau, kad mano, kaip tėvo, pareiga perduoti mokytojų grasinimus – jei nepadarysi namų darbų, gausi blogą pažymį. Tai juodoji pedagogika”, – sako A.Himmelrathas, apie namų darbų nenaudą parašęs knygą “Namų darbai, ne, ačiū!” (“Hausaufgaben, nein danke!”)
Ši juodoji pedagogika, rašytojo teigimu, į melo spiralę įsuka ir vaikus, ir tėvus. Vaikai namuose sako, kad namų darbams nieko neužduota, mokykloje išsisukinėja, kodėl nepadarė pamokų. “Kartais net tėvai daro už vaikus namų darbus. Viena mokytoja man sakė, kad tokių atvejų būna jau antroje klasėje. Tokiais atvejais vaikai taip pat meluoja”, – pasakoja rašytojas ir priduria: “Namų darbai sudrasko namų taiką.”
Augindamas savo vaikus A.Himmelrathas ėmėsi profesionaliai nagrinėti namų darbų temos ir pats nustebo sužinojęs, kad apie tai diskutuojama jau ne vieną šimtmetį.
“XV a. mokyklos taisyklėse kalbama apie namų darbus. Nuo 1880 m. periodiškai vis atliekami moksliniai tyrimai, kuriais aiškinamasi apie namų darbų naudą. Patvirtinimo, kad jie yra naudingi mokiniams, neradau niekur. Geriausiu atveju namų darbai tiesiog nekenkia, bet dažniausiai neturi prasmės”, – sako A.Himmelrathas.
Jis cituoja Dresdeno pedagogą Gustavą Schanzę, kuris dar 1906-aisiais rašė, kad “namų darbai liaudies mokyklose pedagogikos požiūrių yra beprasmiai”. 1958 m. Miulhaimo edukologas Bernhardas Wittmannas atliko eksperimentą: trečiųjų ir šeštųjų klasių mokiniams iš dviejų dalykų nebuvo skiriama namų darbų. Pamatęs rezultatą, mokslininkas padarė išvadą: “Namų užduotys neturi jokios materialinės naudos švietimo kokybei, jos nelėmė moksleivių žinių lygio ir pasirengimo”.
A.Himmelratho teigimu, namų darbų aptarimas, išdalijimas ir patikrinimas atima brangų pamokos laiką. Jo nelieka ir sunkumams, kilusiems ruošiant namų užduotis, aptarti. Vaikams susidaro įspūdis, kad jų darbas neturi pasmės.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos1/sveikata/psichologija/juodosios-pedagogikos-labirinte-i-kova-su-namu-darbais-742849#ixzz46OOPD5lw