Kodėl mokyklos turėtų kurti stiprias bendruomenes?

Rinkdamiesi mokyklą tėvai daug laiko skiria bandydami išsiaiškinti, kurioje iš jų dirba geriausi pedagogai. Vėliau vaiko rezultatams nepateisinant lūkesčių, per atvirų durų dienas mina klasių slenksčius ir kaltina mokytojus nepakankama kompetencija. Tačiau specialistai teigia, kad ryšius tarp moksleivių, mokytojų, tėvų ir kitų mokyklos bendruomenės narių reikia puoselėti ne tik per atvirų durų dienas.

endruomenė – tai, kas vienija, kai yra kažkas bendro, kai siekiame to paties. Šiuo atveju mokyklose mus vienija ugdymo ir ugdymosi procesas. Į šį procesą turėtų būti įsitraukę visi su vaikų ugdymu susiję mokyklos bendruomenės nariai: administracija, mokytojai, socialiniai pedagogai, personalo darbuotojai (pavyzdžiui, valgykloje aptarnaujantis personalas), tėvai, seneliai, švietimo skyriaus, Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai ir kiti su konkrečia mokykla susiję žmonės“, – teigia VšĮ „Kuriančios bendruomenės“ atstovas Lukas Benevičius.

Lapkričio 21-23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančios parodos „Mokykla 2014“ organizatoriai renginio akcentu pasirinko šūkį „Mokykla be sienų“. Parodos metu lankytojai – mokytojai, mokiniai ir jų tėvai – galės pasikonsultuoti su šio projekto vykdytojais ir sužinoti, kaip palaikyti ir puoselėti ryšius tarp mokyklos bendriuomenės narių, kodėl tai svarbu šiuolaikinėje mokykloje ir kokių rezultatų moksleiviui gali duoti bendruomeniškumas mokymo įstaigoje.

Dirbdami su mokyklų bendruomenių pokyčiais, mes, visų pirma, orientuojamės į saugios erdvės kūrimą, visų bendruomenės narių įtraukimą, jų tarpusavio ryšių stiprinimą. Dažnai matome, jog siekiant pokyčių, šie procesai praleidžiami, dėl to mokyklose atsiranda nesusikalbėjimas, didelė atskirtis ne tik tarp mokytojų ir mokinių, bet ir tarp pačių mokytojų“, – pastebi L. Benevičius.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Jolanta Lipkevičienė atkreipia dėmesį, kad bendruomenės šalies mokyklose dar tik pradeda kurtis. Net ir tose mokymo įstaigose, kuriose tokios bendruomenės bando palaikyti ryšius, bendruomeniškumo kol kas trūksta.

Visgi palaipsniui atsiranda ir gerų pavyzdžių, įrodančių, kad šalies mokyklų bendruomenės gali susiburti dėl bendro tikslo. Kaip vieną tokių ugdymo įstaigų specialistai išskiria Klaipėdos Maksimo Gorkio vidurinę mokyklą.

„Bendruomenės kūrimas privalo prasidėti nuo mokyklos vadovo. Pirmiausia jis turėtų parodyti iniciatyvą, pradėti burti aplink save visus kitus mokyklos bendruomenės narius. Žinoma, man pasisekė, kad šalia savęs turėjau aktyvią iniciatyvinę grupę, kuri labai padėjo telkiant mūsų mokyklos mokytojus, mokinius ir tėvus bei puoselėjant mūsų mokykloje humanistinę pedagogiką“, – patirtimi dalinasi M. Gorkio vidurinės mokyklos direktorė Irina Narkevičienė.

Tiesa, net ir turint platų būrį aktyvių bendraminčių, nuolat reikia stengtis, kad ta bendruomenė turėtų tvirtus ryšius. Anot pašnekovės, visi bendruomenės nariai turėtų bendrauti ne tik per susirinkimus ar mokyklos renginius, bet ir bendrų išvykų metu bei asmeniškai – telefonu ar elektroniniu paštu ir tartis, kaip spręsti mokyklos problemas.

„Kiekvienas darome klaidų, tačiau iš mūsų mokyklos patirties galiu pasakyti – kai yra tvirta bendruomenė, tarpusavio dialogas, tai dingsta baimės jausmas. Nei mokiniai, nei tėvai, nei mokytojai nebijo ateiti į mokyklą, kalbėtis, spręsti problemas. Tokioje atmosferoje galima siekti gerų rezultatų“, – pastebi Humanistinės pedagogikos riterio vardą pelniusi pedagogė.

Ketvirtą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO organizuojama paroda „Mokykla 2014“ vyks lapkričio 21-23 dienomis. Tradiciškai šalia įsikurs visai šeimai skirta paroda „Vaikų šalis“.

http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/kodel-mokyklos-turetu-kurti-stiprias-bendruomenes-234-460214?cf=vl