Komentarai ir argumentai dėl ŠMM atsakymo

Prieš beveik 1,5 m asociacija “Šviesos kampelis“ gavo informaciją apie Lietuvos mokyklose vykdomą projektą „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra” ir įžvelgėme paslėptą grėsmę šeimos vertybėms, bei vaikams. Tai, kaip projektą pristato jo vykdytojai galite rasti http://www.tja.lt/index.php/projektai/projektai-lietuvoje/246-mokytoju-moksleiviu-tevu-ir-nvo-atstovu-tarpkulturiniu-gebejimu-pletra-arturas-rudomanskis. Tačiau šis projektas vykdomas remiantis ypač dviprasmiško tyrimo „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ medžiaga (studijos autorės – Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė ir Rasa Erentaitė). Visą tyrimą galite rasti http://www.lygybe.lt/assets/visas%20leidinys.pdf
Kas gi rašoma šiame tyrime? Nors studija lyg ir turėtų būti orientuota į pabėgėlius, kone daugiausia joje kalbama apie homoseksualų problemas. Tyrimo autorėms atrodo, kad tradicinė švietimo sistema jau atgyvenusi, ją reikia keisti, nes „švietimo institucijos visuomenėje tik dar labiau įtvirtina įsišaknijusius etninius, religinius, lyčių ar seksualumo stereotipus“. O sektinu pavyzdžiu jos laiko švietimą, pagrįstą laisvės praktika.
Anot prof. habil. dr. M.A. Pavilionienės, kuri remia šį projektą ir tyrimui parašė įžangą, jaunas žmogus iš tėvų, mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų globos išeina į gyvenimą neturėdamas pakankamos informacijos apie visuomenės socialinę struktūrą, visuomenės grupių įvairovę ir dirbtinai sukurtą žmonių skirtingos rasės, etniškumo, lyties, amžiaus, sveikatos būklės diskriminaciją, apie lyčių santykius visuomenėje ir šeimoje, apie žmogaus lytiškumo sklaidą – heteroseksualumą, biseksualumą, transseksualumą, homoseksualumą. Ir, kad mokytojams, tėvams ypatingai svarbus būtent šis projektas, nes jie negavę ypatingo su seksualine orentacija susijusio švietimo ir nebūdami drąsios ir atviros asmenybės, niekada neišugdys mokinių kaip asmenybių gebančių eksperimentuoti pasirenkant lytį, kuri kaip teigiama nesusijusi su biologine ir skatinama.
Tyrimo autoriai apklausę vaikus randa daugybę mąstymo stereotipų, pradedant šeimos samprata, baigiant kitataučiais ir homoseksualais. Bet ar visada stereotipai yra blogis? Jie, pavyzdžiui, gali rodyti, kas žmogui yra sveika ir patikrinta daugelio kartų. Tačiau leidinyje raginama naikinti visus stereotipus. Tyrimo autoriai rekomenduoja „mokyklos aplinkoje ypač stiprinti švietimą lyčių lygybės ir seksualinės orientacijos įvairovės bei nediskriminavimo srityje. Būtina ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti heteroseksizmą ir jo poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, taip pat pristatyti alternatyvias lyties bei seksualumo sampratas. Homofobija neatsiejama nuo dualistinio patriarchalinio lyčių modelio taikymo“.
G. Steponavičiaus klausėme kokiose mokyklose šis projektas yra vykdomas ir kokia yra numatyta tolimesnė jo plėtra. Prašėme išdėstyti raštu poziciją šio projekto atžvilgiu. Ir kokį atsakymą gauname iš ŠMM ministro G. Steponavičiaus raštu 2012-08-20 Nr. SR-4077: kad ministerija šio projekto neinicijavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad konkretus viešasis juridinis asmuo teiktų paraišką. Paraišką vertino Europos socialinio fondo agentūra pagal paraiškų administracinį, tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės kriterijus.
O kas vertina tai, kas vyksta mokykloje, kokios vertybės diegiamos mūsų vaikams ir ar tai yra derinama su šeimomis, kurios vaikus leidžia į mokyklas? Visą atsakomybę ŠMM ministras G.Steponavičius atiduoda mokyklos vadovams. O kokia atsakomybė tenka pačiam ministrui? Kas vertina šio projekto turinio poveikį mokinių psichikai, moralei, seksualinei tapatybei ir socialinei saviraiškai?
G. Steponavičius nepaklausė tėvų ar jie nori savo vaikus leisti į mokyklas kur vykdomi panašaus pobūdžio projektai. Tačiau ŠMM pasirūpina parengti mokytojams instrukcijas kokias fizinias priemones galima taikyti moksleiviams, bet neparengia instrukcijų, kad su visais projektais prieš jų vykdymą turi būti supažindinti tėvai ir gauta iš tėvų raštiški sutikimai, kad tėvai sutinka, kad jų vaikas dalyvautų vienoje ar kitoje projektinėje veikloje. Kaip ir tais atvejais, kad su jų vaikais galėtų dirbti psichologai, gerinantys psichologinį klasės klimatą.
Pagal Vaiko gerovės valstybės koncepcijos (Įsigaliojo nuo 2003.05.31) 1.2.1.2. punktą „šeima ir valstybė dalijasi vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe“. Tačiau mokyklos ir ŠMM sąmoningai slėpė visą projekto laiką informaciją apie šį projektą, ignoravo raštiškus užklausimus, tėvų nebuvo atsiklausta, ar jie sutinka, kad jų vaikai dalyvautų šiame projekte.
Tada kyla klausimas kaip tėvai gali prisiimti atsakomybę, jei jie net nežino, kad jų vaikus mokyklose moko amoralių teorijų?

ŠMM ministro G.Steponavičiaus rašte yra teigiama, kad projektas savo veiklą baigia šių metų spalio 31 d ir vyko 24 mėn. Tačiau Tolerantiško jaunimo asociacijos internetiniame puslapyje, kurie yra projekto vykdytojai, nurodoma, kad projekto pabaiga yra 2012 m birželio mėn.
Vienas pirmųjų raštų – užklausimų ponui ŠMM ministrui G.Steponavičiui buvo išsiųstas „Šviesos kampelio“ dar 2011 06 23, po to siuntėme dar du pakartotinus raštus, taip pat kreipėmės į Ministrą pirmininką A.Kubilių ir tik tada, kai projekto vykdymas yra pasibaigęs, gauname atsakymą, kuriame pateikiama tik formali informacija apie projektą, bet į konkrečius užduotus klausimus ministras neatsakė. Taigi ministras G.Steponavičius efektyviai, ir galima drąsiai sakyti sąmoningai, pasitarnavo šio projekto įgyvendinimui, du metus slėpdamas apie šio projekto vykdymą konkrečiose mokyklose, neatsakinėjo į užklausiamuosius raštus, kol šio projektas vykdymas pasiekė pabaigą.
Būtų įdomu sužinoti, kaip ministras vertintų mokinių atsakymus egzaminu metu, kurie visiškai neatitiktų klausimo esmės ir netilptų į egzaminų laiką?

Tai gi keliame dar kartą konkrečius klausimus, į kuriuos bandysime gauti atsakymus raštu:
1.Kokia ministro pozicija yra šio projekto atžvilgiu?
2.Kokia yra numatyta tolimesnė šio projekto plėtra?
3.Kas vertina projekto turinį, poveikį ir įtaką jaunai bręstančiai asmenybei, jos psichikai, moralei, seksualinei tapatybei ir socialinei saviraiškai?
4.Kas yra atsakingas už mokyklose vykdomų projektų turinį ir įtaką poveikį ir įtaką jaunai bręstančiai asmenybei, jos psichikai, moralei, seksualinei tapatybei ir socialinei saviraiškai?
5.Dėl kokių priežasčių buvo vilkinami atsakymai į raštus? Kas yra atsakingas už neatsakytus laiku raštus?
„Šviesos kampelio” valdybos pirmininkė I.Pavinkšnienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *