Raštas dėl Vaiko teisių pagrindų įstatymo keitimo

Lietuvos Respublikos 2020 m. gegužės 19 d. Nr.05-19
Seimo nariams
Švietimo ir mokslo komitetui
Žmogaus teisių komitetui
Socialinių reikalų ir darbo komitetui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO

2020 gegužės 4 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) Nr. I-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas.
2020 gegužės 06 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 461 pritarė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 365 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nusprendė pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.
Nevyriausybinėms organizacijoms ir tėvams kelia nerimą 365 straipsnio pakeitimas, kuriame siūloma išbraukti straipsnio 3 dalį, numatančią, kad „vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.“
Ši norma tėvams yra svarbi kaip įstatyminė garantija. Anot teisininko Ramūno Aušroto įstatymo koncepcijos ji negriauna, sklandžiam institucijų darbui ji nemaišo, todėl nėra jokios būtinybės ją išbraukti. (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/)
Advokatė Rūta Visočnik išaiškina savo komentaru, kodėl svarbu išlaikyti VTAPĮ 365 straipsnį.
Pasak advokatės R. Visočnik, nagrinėjant klausimą dėl vaiko paėmimo ypatingosios teisenos tvarka, bylos nagrinėjimo terminai yra kur kas trumpesni, negu ieškinio teisenos tvarka, todėl atsiranda rizika tėvams juos praleisti. Atskirosios nutarties apskundimo terminai yra trumpi, 7 dienos. Tokiu būdu neapskundus per 7 d. teismo nutarties, apskritai būtų prarandama teisė skųsti pareigūnų veiksmus, ne tik neteisėto paėmimo (netinkamo situacijos vertinimo), bet ir neteisėtų pareigūnų veiksmų, netinkamo proceso (netinkamo tėvų informavimo, bendradarbiavimo su tėvais, motyvų nenurodymo, tėvų teisių neužtikrinimo).
Pasak advokato S.Dabrausko ši nuostata yra svarbi, nes ji užtikrina didesnio asmenų kreipimosi į teismą prieinamumo galimybę. Palikus tik atskirąją nutartį, gali būti pernelyg susiaurinama teisė į teisminę gynybą, o tai yra neproporcinga klausimui, kuris susijęs su žmogaus teisių apribojimu. Taigi atskirojo skundo teisena nesudaro pakankamos suinteresuotos teisės apsaugos. 365 straipsnio 3 dalis yra galimybė papildomai teisenai, ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme ši nuostata yra svarbi (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/).
Teisininkas R.Aušrotas teigia, kad nagrinėjant bylą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ypatingosios teisenos tvarka tėvai gali skųsti teismo veiksmus tik jo priimto sprendimo ribose, be to, atsisakymas tenkinti atskirąjį skundą kasacine tvarka neskundžiamas. Be to, byloje dėl vaiko paėmimo iš tėvų skųsti atsisakymą priimti atskirąjį skundą kasacine tvarka nėra, taigi, jei teismas jį atmestų, tėvai negalėtų toliau savo teisių ginti. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, šiuo požiūriu tėvams, suteikia mažesnes procesines galimybes, negu ieškinio teisenos tvarka (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/).
Teisininko R.Aušroto nuomone, teoriškai ši norma leidžia ginčyti ne tik vaiko paėmimą, bet ir pačią vaiko paėmimo įgyvendinimo procedūrą: paimta be tėvų žinios, jiems nedalyvaujant, tėvų neinformavus, plėšiant jėga, netinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, netinkamai pritaikius ar nepritaikius lengvesnę vaiko apsaugos priemonę (https://laisvavisuomene.lt/ramunas-ausrotas-apie-lr-vaiko-teisiu-apsaugos-pagrindu-istatymo-nr-i-1234-365-str-pakeitimo-istatyma/).

Siekiame, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) Nr. I-1234 būtų palikta 365 straipsnio 3 dalis.

Taip pat reaguojame į Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedo (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos) 2.13 punktą: „kai vaiku tėvai laikinai negali rūpintis dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, (…) ar kitų svarbių priežasčių“ – tai yra kriterijus, pagal kurį nustatomas antras grėsmės lygis.
Norime atkreipti dėmesį, kad sergant vienam iš tėvų, vaiku gali pasirūpinti kitas tėvas, todėl yra perteklinis spaudimas šeimai, kai antras grėsmės lygis nustatomas dėl vieno iš tėvų ligos. Ypač šiandieninės situacijos metu, kada yra paskelbta pandemija, šeimoms šis punktas kelia papildomą įtampą ir nerimą.
Siekiame, kad šiame punkte liktų antram grėsmės lygiui nustatyti tik kriterijus, kai dėl abiejų vaiko atstovų ligos tėvai negali pasirūpinti savimi ir vaiku. Nes sergant vienam iš tėvų yra dar kitas tėvas, kuris gali pasirūpinti vaiku.
Taip pat siekiame, kad tokiu atveju tėvai turėtų teisę patys parinkti savo vaikams emociškai artimus žmones, kurie jais rūpinsis jų ligos atveju.
Prašome išlaikyti tėvams pagrindines teises ir laisves į tėvystę, o vaikams – teisę ir laisvę gyventi su savo biologiniais tėvais ar tėvų įgaliotais asmenimis.
Dėl anksčiau išvardintų įstatymo pataisų atmetimo Jūsų atsakymo laukiame raštu.

Asociacijos ,,Šviesos kampelis“ direktorė Jolanta Lipkevičienė

Raštą parengė Asociacijos ,,Šviesos kampelis“
valdybos pirmininkė Indrė Pavinkšnienė

Raštui pritaria:
1. Mokymosi šeimoje asociacija Direktorė Agnė Kundrotienė
2. VšĮ „Tautinė mokykla“ direktorė Aurelija Kraujalienė
3. VšĮ Laimės kelio mokykla Alanas Petrauskas
4. Asociacija „Šventasodžio sodžiaus bendruomenė“ l.e.p. Marijus Stasinskas
5. Giminės sodybų asociacija, direktorė Nadežda Kiseliova-Žukovska
6. Braziūkų bendruomenė, pirmininkas Rolandas Rimkus
7. Giminės sodybų bendruomenė asociacija, pirmininkė Margarita Blinkienė
8. „Lietuvos tėvų forumas“, pirmininkas Darius Trečiakauskas
9. Asociacija-sąjunga „Vardant šeimos“, pirmininkė Edita Morkūnienė
10. Lietuvos ekologinių sodybų asociacija, pirmininkas Mantas Šleževičius
11. Giminės sodybų bendruomenė asociacija, pirmininkė Margarita Blinkienė
12. Všį “Galimybių laukas“, direktorė Renata Venslovienė
13. VIMS – International Meridian School, direktorė Vida Tumėnaitė-Berniukevičienė
14. Bendruomenė „Lamsodžio kaimas“, pirmininkas Romanas Gudlekis
15. VšĮ „Aš – tai Tu“, direktorius Šarūnas Kondratas
16. Lietuvos visuomenės tarybos mokslo ir švietimo grupė, vadovas Eugenijus Paliokas
17. KTU ŽK „ą„žuolas“, vadovas Karolis Talačka
18. VšĮ „Patyrimų sodas“, vadovė Jūratė Rumpienė
19. Asociacija Krunai, pirmininkas Mantas Šleževičius
20. Asociacija „Šventasodžio sodžiaus bendruomenė“ l.e.p. Marijus Stasinskas
21. Višakio Rūdos kaimo bendruomenė, pirmininkė Loreta Matusevičienė
22. Kardokų bendruomenė, pirmininkas Raimondas Vaičiūnas
23. Daugiavaikių šeimų asociacija MES, direktorė Jurgita Pocienė
24. VšĮ „Juventa”, direktorė Romualda Naučiuvienė