Smegenų plovimas aukščiausiu lygiunuotraukos

Aktyvi kai kurių politikų kova su smurtu prieš moteris jau primena ne tik propagandą, bet ir reklamą. Štai šią savaitę Seime vyko parlamentarės Dovilės Šakalienės globota konferencija apie lyčių lygybės principų įgyvendinimą mokyklose. Į konferenciją sukviestiems ugdymo įstaigų atstovams netgi buvo pasiūlyta metodika, pagal kurią reikėtų ugdyti vaikus, jiems primygtinai pasakojant apie socialinę lytį arba „lytį socialiniu aspektu“.
nuotr. 6 nuotr.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dar iki renginio išplatintame pranešime paskelbta, kad specialiomis instrukcijomis galima naudotis nemokamai. Pati D.Šakalienė nurodė svetainę, kurioje patalpinta medžiaga. Skelbiama, kad mokymų medžiaga parengta remiantis viso labo vienu atliktu tyrimu. Medžiagą sudaro keturi moduliai: Lytiškumui jautri pedagogika; Gyvenimo įgūdžiai; Charakterio ugdymas; Atsparumas. Medžiaga skirta dirbti su 8-12 metų vaikais. Vadovaujantis šia medžiaga, vaikai mokyklose turėtų atsikratyti stereotipinių berniukams ar mergaitėms priskiriamų vaidmenų. Tačiau gali būti, kad svarbiausia – ne tai. Parengtame vadove su visais paruoštais praktiniais užsiėmimais pradedama nuo „gender“ apibrėžimo ir primygtinio aiškinimo, jog žmogaus biologinė ir socialinė lytis – ne tas pat. Tokia metodika buvo reklamuojama Seime.

– Kokią žinią į mokyklas siunčia mokyklinukams pritaikytos programos apie lyčių lygybę? – „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos tėvų forumo tarybos narės, „Žaliosios gamtos mokyklos“ direktorės Jolantos LIPKEVIČIENĖS.

– Visos tos programos labai panašios. Daug jų esame tyrinėję. Visos jos iš esmės yra „ta pati panelė, tik kita suknelė“. Visose jose kalbama apie laisvą asmenybę. Dažniausiai bandoma pasakyti, kad žmogus labai laisvas tenkinti savo norus, jusles ir instinktus. Matyt, ir šis renginys tam tikru virusu galėjo užkrėsti dalyvavusius specialistus. Mokytojai, kurie galbūt neturi labai tvirto vertybinio stuburo, pabuvę Seimo aplinkoje ir iš tribūnų išgirdę įtakingų asmenų pasisakymus, manau, tikrai užsikrės tam tikru virusu ir perneš antivertybių kultūrą į savo ugdymo įstaigas. Tai jau vyksta. Pastebime, kaip tarp tėvų ir pedagogų plinta nuostata, esą tai naujas, šiuolaikiškas ir modernus požiūris. Kaip esą mums visiems reikia išmokti viską toleruoti.

Čia kaip su peiliu, kuris paprastam žmogui gali būti valgymo įrankis, chirurgui – darbo įrankis, o žudikui – nusikaltimo įrankis. Taip ir su lytiniu ugdymu – jis yra reikalingas. Tačiau viskas priklauso nuo to, kas ateina su šia informacija ir kokius įsitikinimus turi. Mokslas be vertybių yra ginklas bepročio rankose.

– Ar tikrai tokia didelė problema mūsų visuomenėje yra stereotipiniai lyčių vaidmenys?

– Žinoma, patriarchatas ir matriarchatas nėra gerai. Evoliucionuojame visi ir visiems reikia nuolatinio mokymo. Tačiau šios temos nagrinėjamos per socialinį emocinį raštingumą ir sėkmingai diegiamos mokyklose. Nieko nereikia gelbėti. O jeigu radikaliai feministiškai eisime gelbėti, pateksime į kitą kraštutinumą – kerštą vyrams.

Vyriška ir moteriška priedermė egzistuoja, tačiau apie tai nekalbama. Nesigilinama, kaip jos funkcionuoja. Vaikams labai vertinga suvokti vyro ir moters skirtumus. Bet šis lytinis švietimas vaikus moko visai ne to. Mes, tėvai, nesutinkame, kad valstybinėse mokyklose mūsų vaikams būtų diegiamos antivertybės. „Gender“ ideologija taip ir daro – kuria gerai informuotą pasileidėlį. Gal tai pasakyta tiesmukai, bet tokia yra tiesa.

– Ką iš tiesų reiškia sąvoka „lytis socialiniu aspektu“?

– Ja formuojamas belytis žmogus, kuris pats galės pasirinkti, kuo jis nori būti. Nekalbama apie vyrą ar moterį, kalbama apie lytį socialiniu aspektu. Kažkodėl ne vyras ar moteris socialiniu aspektu, o lytis socialiniu aspektu. Tai yra gryniausi spąstai, pratinantys prie minties, kad lytį galima pasirinkti.

Tam informuotam pasileidėliui tarsi suteikiamas tam tikras pasiteisinimas, neva tai, ką jis daro, yra visuomenėje priimtos normos. Bet žmogus sukurtas tam, kad savo instinktus ir jusles valdytų, o ne joms tarnautų.

– Po konferencijoje pristatyta mokymo metodika ir dalyvių pasisakymais išlenda Stambulo konvenciją primenančios frazės.

– Taip. Frazės apie kovą su smurtu prieš moteris – tik graži kepurė. Visi žinome, kad Lietuvos įstatymai nuo smurto gina bet kurį asmenį. Ko dar reikia? Kas kada nors pasakė, kad mes pateisiname smurtą? Už viso to stovi Stambulo konvencija – siekis ją ratifikuoti.

Tokiu būdu drumsčiami socialiniai vandenys. Pirmiausia įmetamas mažas akmenukas ir stebima, kaip tyvuliuoja socialiniai vandenys. Tuomet metamas didesnis akmenukas. Su kiekvienu akmenuku socialiniai vandenys tyvuliuoja vis mažiau. Kai tyvuliavimas mažiausias, tuomet prastuminėjami tam tikri įstatymai ir nuostatos.

Manau, kol kas Seimas dar turi vertybinės galios ir tai parodo. Bet daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Turime būti budrūs ir nepamesti savo vertybių. Tik nuo to priklausys, kiek mes atsilaikysime.

https://www.respublika.lt/lt/naujienos1/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/smegenu_plovimas_auksciausiu_lygiu/?fbclid=IwAR2EF3w9yeUq8PJsYj4VIouyIk9vq4LN8la251KKmydpeQ__Rezm9i2FMuY