1. Jis nebūtinai nevalingai piktinasi kada jį kritikuoja, nes supranta, kad kritikoje gali būti informacijos savęs tobulinimui
2. Jis žino , kad gailestis sau bevaisis ir infantiliškas: praktiškai, tai būdas dėl savo nusivylimų apkaltinti kitus
3. Jis išlaiko vidinę pusiausvyrą ir neleidžia sau įvairiose situacijose prarasti savitvardos.
4. Kritiškose situacijose jis išlieka ramus, vadovaujasi logika ir sveiku protu.
5. Jis jaučia atsakomybę už savo veiksmus bei sprendimus ir nekaltina kitų, kai kas nors vyksta ne taip.
6. Jis neparodo nekantrumodėl neilgų sutrukdymų, suprasdamas, kad reikiaatsižvelgti į kitų patogumą.
7. Jis pralaimi geruoju, priimdamas pralaimėjimą ir nusivylimą be skundų ir pykčio.
8. Jis anksčiau laiko nesirūpina tuo, kas nuo jo nepriklauso.
9. Jis nesigiria, nesipuikuoja, o kai jį giria ar sako komplimentus, jis priiima juos nuolankiai , su dėkingumu ir be dirbtino kuklumo.
10. Jis nuoširdžiai ir geranoriškai džiaugiasi kitų pasiekimais.
11. Jis mandagiai išklauso kitų nuomones ir jeigu jo požiūris skiriasi ramiai pristato savo nuomonę, bet neįrodinėjair nesivelia į ginčus.
12. Jis kritikuoja ne žmones, bet jų poelgius
13. Jis sudaro konkretų savo planų sąrašą ir stengiasi iš eilės jį vykdyti.
14. Jis nieko nedaro neapgalvojęs ar paveiktas trumpalaikių nuotaikų.
15. Jis parodo savo brandumą:
– pripažindamas, kad Viešpats, daug galingesnė jėga už jį patį ir turi didelės reikšmės jo gyvenime;
– supranta, kad jis – žmonijos dalelė, kad jo broliai gali daug jam duoti, o jis pats dalintis su kitais tuo, kas dovanota jam;
( Iš „ Moralinių ir dvasinių vertybių sąrašo“, naudojamo Los- Andželo miesto mokyklose)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *