Sukėlė tikrą audrą: egzaminų turi nelikti arba apie tai, kas šioje diskusijoje teisus

Sukėlė tikrą audrą: egzaminų turi nelikti arba apie tai, kas sioje diskusijoje teisus (pati straipsni galite rasti Delfyje)
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas – griežtas: moksleiviai neturi būti egzaminuojami. Anot jo, egzaminai yra tik atminties patikrinimas stresinėje situacijoje, todėl klaidinga vadovaujantis tik šiais rezultatais priimti jaunuolius į aukštąsias mokyklas
Kaip matome tevu forumo pirmininkas Audrius Murauskas puikiai kritikuoja dabartine svietimo Sistema, kuri neatsizvelgia I neuromokslu tyrimu duomenis ir mano, kad stresine situacija yra puikiausias budas patikrinti jaunu zmoniu gebejimu. Education Without Exams (EWE) puikiai parodo streso zala zmogaus organizmui, todel kuo greiciau reikia atsisakyti dabartiniu egzaminu, o svarbiausia pripazinti fakta, kad jauni zmones yra verciami mechaniskai iskalti didelius informacijos kiekius, kurie veliau tampa pazymiu. Idomumo deliai paziurekite puslapyje EWE kaip moterims sekasi laikyti egzaminus ir kodel jos pamerktos prastai islaikyti bent viena egzamina. Nuo kada trumpalaikes atminties testas atskleidzia zmogaus kurybiskuma? Kaip matematikos ar lietuviu gramatikos egzamine parodyti savo kurybiskuma? Kaip galima vertinti literaturinio kurinio interpretacija, jeigu tai yra skonio reikalas? Mokytoja gali neigiamai ivertinti, o moksleive/is veliau taps zymiu dramaturgu, aktoriumi, rezisieriumi ar filosofu…
Deja didziausia beda su kurybiskumu (Creativity). Kol kas mes labai daug kalbame apie kurybiskuma, jo ugdyma, bet kol kas realiai negalime pasakyti apie pati Kurybiskuma nieko esminio, t.y. mes pajegus tik pastebeti darbo rezultata ir konstatuoti, kad darbas yra kurybiskas. Paskaitykite specialu MIND leidini, skirta kurybiskumui ir pamatysite, kad neuromokslininkai tik megina iminti kurybiskumo paslapti. Juokingiausia ar sokiruojanti kurybiskumo paiesku isvada yra ta, kad zmones, esantys viduryje tarp sveiko proto ir psichinio sutrikimo yra labiausiai kurybingi. Kol kas mokslas sugebejo iminti tik tiek. Jeigu iki siol juokemes is “paciuozusiu“ zmoniu, tai dabar jums mieli darbdaviai ir galvosukis. “Pavaziaves stogas“, bet gal labai kurybingas? Musu mokyklos be egzaminu modelis numato budus kurybiskumui skatinti, bet tikrai nemeluos tevams, kad jusu vaikas kurybingas. Kurybiskuma galime ugdyti, deja dabartine svietimo Sistema orientuota I mechanini iskalima.
Kita labai idomi tema patys pazymiai. Studijavau pedagogineje mokykloje bet taip ir nesupratau vertinimo kriteriju, kurie buvo taip miglotai pateikti, kad ko gero net patys dalyka deste mokytojai nesuprato, ka desto. Juokingiausia buvo sutikti universitete dirbancius destytojus, kuriu didzioji dalis nera baige pedagoginio ir “is lempos“ isiveda nuosavas vertinimo sistemas. Sioje vietoje jau verkti norisi, bet deja mieli abiturientai universitete jus pamatyse ko nematete ir daznai net nesuprasite uz ka ir kodel gavote vienoki ar kitoki pazymi. Tai atskira tema verta platesnes analizes, bet pradziai uztenka ir tiek.
Tokios jo pastabos sukėlė tikrą nepasitenkinimo audrą tarp parodos „Mokykla 2014“ metu vykusios diskusijos „Kokio norime Lietuvos švietimo?“ dalyvių. Švietimo įstaigų atstovai įsitikinę – egzaminai mokiniams yra naudingi ir reikalingi.
Butu labai idomu suzinoti ar svietimo istaigu vadovai nori egzaminu, kad galetu ju deka pasipildyti savo pinigines (kaip tai daroma mokyklose manau visi zinome)? Jeigu tai vienintelis ju argumentas – tai jie samoningai zaloja jaunu zmoniu sveikata.
Sioje vietoje pateiksiu savo asmenine patirti. Medicinos fakulteto studentams, kuriems skaiciau paskaitas, tiesiai sviesiai pasakiau, kad vienintelis budas pakeisti dabartine mafijine svietimo Sistema yra sukurti nauja partija ir laimejus rinkimus ivykdyti esmine ir galutine svietimo reforma. Tai beje yra vienintelis budas pakeisti esama tvarka, nes man asmeniskai gaila tevu forumo nariu, kurie kovoja su vejo malunais. Kitas budas – kisti pagalius I dabartines svietimo sistemos ratus. Moksleiviams, ju tevams kreiptis I gydytojus ir reikalauti patvirtinti “Egzaminu streso“ sukeltu negalavimu (apatijos, depresijos, etc.) diagnoze ir neiti I mokykla, nelaikyti egzaminu (EWE rasite visus simptomus). Be to merginoms PMS metu irgi neiti I mokykla, tuo metu nelaikyti kontroliniu, rasto darbu ir net abituros egzaminu. Tegul mieli svietimos sistemos bosai suvokia, kokia zala jie daro jaunu zmoniu sveikatai ir kiek tas absurdiskas egzaminavimas kainuoja sveikatos apsaugai.
Nors Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė pripažino, kad dabartinė egzaminų sistema nėra tobula, yra įsitikinusi, kad tai kol kas – geriausias vaikų žinių patikrinimo būdas.
Butu labai idomu suzinoti ar gerbiama Saule Vingeliene suvokia, kad egzaminai zaloja jaunu zmoniu sveikata? Priminsiu keleta indikaciju: vezys, nevaisingumas, smegenu susitraukimas, etc. ir svarbiausia milziniska nasta sveikatos apsaugai del mokykloje zalojamos vaiku sveikatos.
„Mokėjimas mokytis, planavimo įgūdžiai, šaltinių pasirinkimas – visa tai yra labai svarbu egzamine. Pavyzdžiui, dabar jau yra žinomas egzaminų tvarkaraštis. Abiturientai verkia, kad tarp matematikos ir istorijos egzaminų bus tik viena laisva dieną, esą jie nespės pasiruošti, tačiau jei moksleivis jau dabar planuoja, mokosi, darosi konspektus ir pasitiki tuo, ką išmoko, problemų dėl to kilti jam neturi“, – įsitikinusi NEC vadovė.
Ji pastebi, kad nors jau nuo 5 klasės bendrojo lavinimo mokyklose vaikai yra mokomi suvaldyti savo emocijas ir stresą, šios programos rezultatų neduoda – bent jau į egzaminus vaikai dažnai eina su baime.
Gal galite paaiskinti, kodel matematikos egzaminas yra privalomas visiems? Gal todel, kad tuomet, kuomet net nebuvo svajojama apie dabartine neurobiologija, keli entuziastai is lempos sukure IQ testa, kuris paremtas beveik vienais matematiniais klausimais. O kur emocine musu intelekto dalis? Gal mylinti zmona, vyras ar paprasciausias padorus zmogus yra simta kartu geriau uz auksta IQ turinti matematikos profesoriu, kuris verkianciai studentei del neigiamo pazymio pataria atsidaryti langa ir sokti? Paaiskinkit humanitarui, kam jam reikes matematikos gyvenime? Turiu google ir per 5 sekundes rasiu atsakyma, tad uzmirskit ta matematika visiems.Gal 10 procentu visu abiturientu ji ir privaloma, bet ne daugiau.

„Aišku, suprantama, kad visiškai streso įveikti negalima. Bet ar tas, kuris nesusitvarko su stresu egzamino metu, gavo prastą įvertinimą, nes tądien buvo blogos nuotaikos, turėtų būti mūsų gydytojas? Aš nenorėčiau, kad mane operuotų su stresu nesusitvarkantis gydytojas“, – šyptelėjo ji.
Stai sioje vietoje gerbiama Saule visiskai nusisnekejo. As nemaciau ne vieno abituriento, kuris nestresuotu del egzaminu. Jeigu toks ir buvo – tai savo karjera baige Vasaros 5. O jeigu sako, kad nejaute streso – tai akivaizdziai melavo, nes is tiesu ant kortos pastatyta visa abituriento ateitis – suklysi – gatves sluosi, nesuklysi – turesi sansa istoti I universiteta. Gerbiama ,Saule, kita karta pries duodama interviu pasikonsultuokite su logikos destytoju.
Pati matote, kiek faktoriu lemia egzamino pazymi: bloga nuotaika anot jusu. O kas ja issaukia? Atsakymas paprastas – egzaminu baimes sukeltas stresas. Tad nenusisnekekite ir pripazinkite ta fakta, kad pats laikas atsisakyti dabartines egzaminavimo tvarkos. Deja realiame gyvenime turime visas prieigas prie informacijos saltiniu ir kaip matote egzaminas yra nenaturalus budas patikrinti realius moksleiviu gebejimas.

„Praktiškai apie 20 proc. Užduočių egzamine mokiniui turėtų būti nematytos, tam, kad jis galėtų parodyti, kaip sugeba mąstyti.
Cia tipo matematika ar zaidimas kortomis “nematu“? Dabartiniuose egzaminuose mastymo nereikia, tereikia pasikliauti savo trumpalaike atminti ir ispilti kaip zirnius informacijos kiekius.
„Liūdna pripažinti, tačiau 10 vienoje ir kitoje mokykloje reiškia visiškai skirtingą mokinio žinių turėjimą. Kol kas turimu 10 mokinys tikrai ne visuomet turi pasitikėti, todėl kol kas geresnės sistemos patikrinti, kaip man sekėsi mokykloje, mes neturime“, – pripažino ji.
Deja turime alternatyva dabartinei svietimo sistemai.
Išsisuks nuo vertinimo mokykloje, o kaip prisitaikys darbe?
Edukologė, privačių darželių tinklo ir pradinės mokyklos steigėja Austėja Landsbergienė pastebi, kad prie neigiamo egzaminų įvaizdžio formavimo labai stipriai prisideda ir tėvai.
„Mes, tėvai, turime psichologiškai ruošti vaikus egzaminams. Vaikas turi jo laukti, tai turi būti šventė, kurios metu jis gali pasitikrinti, ko išmoko. Negalima sudaryti įspūdžio, kad egzaminai yra kažkoks atskaitos taškas – arba toliau gyvenu, arba nebegyvenu. Juk iš tiesų yra įdomu save įsivertinti ir pamatyti kitų mokinių kontekste. Žinoma, galime šnekėti apie kitokias formas, sakyti, kad tai, ką mes turime, nėra iki galo tinkama, tačiau negalime netikrinti vaikų žinių, palikti tai savieigai. Kai su žmogumi nereflektuoji, neanalizuoji, kai jis nieko nesiekia, tuomet nebėra demokratija, tai yra anarchija“, – pastebėjo edukologė.
Tevai teisus, Austeja, egzaminai yra blogis vaiku sveikatai ir tikrai nesiruosiu savo vaiku ruosti psichologiskai didziausiam ju gyvenime absurdui – abituros egzaminams. Mes zinome alternatyvas egzaminams, kurie deja nieko nepasako darbdaviui apie jauna zmogu, jo gebejimus. Stai realus pavyzdys: visas Medicinos Fakultetas tryne rankomis, kad rugseji ateis pats geriausias Lietuvos abiturientas, o po pirmos sesijos genijaus karjera baigesi. Pasirodo geri pazymiai padejo istoti I prestizine specialybe, bet jie nieko nesake apie tikrus abituriento gebejimus. Tad gerbiama Landsbergiene, jeigu nemylite savo vaiku ir samoningai kenkiate ju sveikatai – tai ruoskite juos egzaminams, bet maniskiu nelieskit.

Jai pritarė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Jis pripažino, kad versle vertinimas yra visur ir visą laiką, todėl jei vaikų nepradėsime vertinti dar vaikystėje, jiems bus sunku prisitaikyti darbo rinkoje.
„Verslui yra svarbiausi rodikliai, todėl kiekvienas žmogus kas tam tikrą laiko tarpą yra įvertinamas, žiūrima, kaip jam sekasi, ir kiek jis yra naudingas. Jei atsisakysime vertinimo mokykloje, su tuo jis susidurs vėliau. Tikrai nepalaikau idėjos atsisakyti egzaminų, nors esu dviejų vaikų tėvas“, – sakė V. Levickis.
Pilnai suprantu verslininka Vaidota Levicki, kuris dziaugiasi dabartine svietimo Sistema, nemokancia kritiskai mastyti jaunu zmoniu ir veliau gyvenime prasyti realios algos t.y. FAIR PAY 40 Lt per valanda minimalaus atlyginimo. Dabartine mokykla parengia avina, kuris dziaugiasi dirbdamas uz minimuma. Beje dabartine idarbinimo tvarka: kodel jus verslininkai nerasote algos darbo skelbime kaip tai daroma vakaruose? Is esmes jus isnaudojate zmones ir issirenkate ta, kuris sutinka dirbti uz maziausia kaina, o po to verkiate, kad nekurybingi darbuotojai. Atminkite, kad uz tiek kiek mokate, tiek ir dirba zmones, o visa kita laika muilina darbo laika, nes paprasciausiai neturi motyvacijos. Vakaru pavyzdys rodo, kad pradejus moketi FAIR PAY zymiai padideja MOTYVACIJA, tad visi jusu teiginiai netaikomi Lietuvoje, nes cia dominuoja visiskas zmoniu isnaudojimas – baudziava. Man neidomu jusu vertinimai, nes jusu mokama alga – issityciojimas is zmogaus orumo. Beje gerbiamasis kiek jus mokate savo darbuotojams?
Egzamino metu bus galima naudotis „Google“?
Diskusijos metu nuskambėjo ir siūlymai egzaminų sistemą keisti darant ją panašią į tarptautinę bakalaureatų programą, egzaminą keisti taip, kad tai būtų ne tik žinių, bet ir įgūdžių patikrinimas. Pavyzdžiui, klausimais, kurie reikalauja konkrečių žinių turėjimo, egzamine pateikti ir probleminį klausimą, į kurį moksleivis galėtų atsakyti naudodamasis internetu ar žinynais.
Jeigu norite pateikti problemini klausima – tai reiskia, kad reikia keisti visa mokymo Sistema is pagrindu ir pradeti realiai moksleivius mokyti kritiskai mastyti. Deja protingu zmoniu moraliai degradavusiai valdziai nereikia ir si reforma pasmerkta.

mokytojas Tomas Kivaras tikina pastebėjęs, kad tiems mokiniams, kurie tikrai mokosi ir turi žinių, nėra jokio skirtumo, kaip tos žinios bus patikrintos ir ar bus patikrintos.
Deja gerbiamasis ,Kivare, asmenine patirtis nera statistiskai patikima ir lauzti argumentus “is lempos“ negalite. Pateikite tyrimus, apklaustu studentu imti. As dirbau maziausiai su 400 studentu ir ne vienas nepatvirtino jusu teiginio. Be to dauguma sake, kad vietoj 4 metu universitete jiems pakaktu 15-20 procentu dalyku, kuriu realiai reikes ju darbe. Tad realiai uztenka vieneriu metu studiju. Visi jusu teiginiai Tomai “is lempos“. Irodykite, kad as neteisus.
Isvada viena: Tevu forumui burtis I politini judejima ir taip keisti esama svietimo Sistema. Deja kito kelio nera, o tuo tarpu boikotuoti kontrolinius, egzaminus kaip patariau, nes si boikoto forma yra paremta neuromoksliniu tyrimu duomenimis. Lasas po laso ir akmeni prataso! Pradzia jau padaryta.

Saulius Noreika (Issilavinimas: Pedagoginis, Filosofija ir Neurobiologija)
https://www.delfi.lt/news/daily/education/sukele-tikra-audra-egzaminu-turi-nelikti.d?id=66472380