Žmogaus teisių gynėjai: Gėjų lygos veiksmai pažeidžia piliečių konstitucines teises
Žmogaus teisių gynėjai: Gėjų lygos veiksmai pažeidžia piliečių konstitucines teises
2013-05-08
Spalio 31 dieną baigsis Danutės Jočienės, šiuo metu dirbančios EŽTT teisėja nuo Lietuvos, kadencija, todėl vietoj jos Lietuva Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai pasiūlė tris naujas kandidatūras: Jungtinių Tautų Vystymo programos koordinatorę Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertę prof. Lyrą Jakulevičienę, VRM ministro konsultantą ir VVU dėstytoją prof. Egidijų Kūrį bei advokatą prof. Igną Vėgėlę.
Paskelbus šias kandidatūras, Lietuvos gėjų lyga išplatino viešą pareiškimą, reikalaudama neskirti I.Vėgelės EŽTT teisėju dėl jo pasisakymų apie transseksualų teises. Prieš kelias dienas Lietuvos žmogaus teisių asociacija sureagavo į šį Gėjų lygos pareiškimą ir išplatino savo pareiškimą, pareikšdama paramą prof. I.Vėgele ir pabrėždama žmogaus teisei į saviraišką. Siūlome susipažinti su šiuo Žmogaus teisių asociacijos pareiškimu.
Lietuvos Respublika siūlo kandidatu į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus, Mykolo Romerio universiteto mokslų daktarą, Vilniaus ir Oksfordo universitetų absolventą, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specialistą bei žmogaus teisių gynėją profesorių dr. Igną Vėgėlę.
Tačiau šį siūlymą paviešinus visuomenei, Lietuvos gėjų lyga (LGL), prieštaraudama I.Vėgėlės kandidatūrai, kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Teisingumo Ministrą, į EŽTT teisėjus dėl tariamai neigiamo jo požiūrio į transseksualų teises.
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) yra įsitikinusi, kad tokie LGL veiksmai pažeidžia prof. dr. Igno Vėgėlės ir Lietuvos piliečių konstitucines teises į saviraiškos laisvę: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str.).
Pažymėtina, kad Lietuvos gėjų lyga savo pareiškimuose apeliuoja į lygybę prieš įstatymą bei tolerancijos ir pliuralizmo principus, tačiau akivaizdžiai pati juos pažeidžia, nes teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus ne kartą yra pabrėžęs Europos žmogaus teisių teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių visuomenės pažangos bei kiekvieno individo raidos
sąlygų. EŽTT sprendimuose pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. EŽTT pažymi, kad tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai, o tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (Handyside v. Jungtinė Karalystė, 1976).
Taigi tiek LR Konstitucija (25 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str.) garantuoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Darytina išvada, kad Lietuvos gėjų lyga nepalankiai vertina Igno Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus dėl jo viešų pasisakymų, pirmiausiai dėl transseksualų teisių. Tačiau LGL nepalankiai vertina ir kitų iškilių visuomenės veikėjų pasisakymus šeimos temomis – Ireną Degutienę, Juozą Imbrasą, Andrių Kubilių, Nijolę Sadūnaitę, A.Ambramikienę, R.Baškienę, R.Šalaševičiūtę, E.Klumbį, kun. Ričardą Doveiką, vysk. S.Tamkevičių ir kitus. Toks vertinimas sudaro įspūdį, kad oponuojanti organizacija gali ginčyti ne tik Lietuvos Respublikos teikiamų kandidatų į EŽTT teisėjus teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir kitas iš LR Konstitucijos kylančias piliečių teises ir pareigas, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių, pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo principams.
LŽTA pažymi, kad tam tikrų organizacijų ar piliečių grupių siekis naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą nuomonę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.
Profesorius dr. I.Vėgėlė yra advokatas, Lietuvos Helsinkio grupės narys, jis gynė ir gina žmogaus teises bei laisves.
Iškilus Lietuvos ir tarptautinės kultūros bendruomenės atstovas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova yra pasakęs, jog „Lietuvos Helsinkio grupės prioritetas buvo žmogaus teisės, iš kurių logiškai išplaukia ir valstybinė nepriklausomybė, ir visavertis tautinis gyvenimas, ir mažumų plėtotė, ir sąžinės bei tradicinės ir netradicinės kultūros laisvė.“ Todėl abejoti Lietuvos Helsinkio grupės narių (tarp jų ir I.Vėgėlės) humanistiniais siekiais nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia prof. dr. Igno Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Šis asmuo yra žinomas tarptautinės ir ES teisės mokslininkas ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, o LGL siekis trukdyti prof. dr. I.Vėgėlei tapti EŽTT teisėju yra akivaizdus piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis pavyzdys.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia Jos Ekscelencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio pasirinkimą skirti žmogaus teisių gynėją, prof. dr. I. Vėgėlę Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju.
Pažymime, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacija atstovauja Europos Žmogaus Teisių Asociacijai (AEDH) ir Tarptautinei Žmogaus Teisių Lygų Federacijai (FIDH), yra šių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų narė.“
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pareiškimą pasirašė:
ANTANAS BURAČAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, LMA akademikas, ekonomikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius
BRONISLOVAS GENZELIS – Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras
PETRAS GRĖBLIAUSKAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas
ROMUALDAS OZOLAS – filosofas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras
STANISLOVAS BALČIŪNAS – „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų vyr. redaktorius
VYTAUTAS BUDNIKAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius
STASYS STUNGURYS – Lietuvos Helsinkio grupės narys
ČESLOVAS LADUKAS – Socialinių mokslų daktaras, docentas.
LŽTA informacinis biuletenis „Pozicija“
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/100587