Bruno Ferrero Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai: stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk danÂtis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsiÂprašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesuÂprakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi…
Sveiki. Esu dvyliktokė iš Kauno. Ilgai norėjau jums parašyti, išsipasakoti, bet vis nerasdavau laiko ir tinkamų žodžių. Bet dabar jo turiu visai daug, nes ligoninėje laikas eina labai lėtai. Tikriausiai daugelis pagalvos, kad rašysiu apie mokyklą, keiksiu švietimo ministrę ir visus, kurie prisidėjo prie to, ką mes turime patirti. Ir jūs beveik teisūs. Taigi, pradėkime……
Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad…
Kai nugirdau, kad yra Vilniuje pedagogė, kuri domisi skirtingais berniukų ir mergaičių ugdymo aspektais, pastačiau ausis. Man atrodo, kad garsiai kalbėti apie tai, kad esame skirtingi iš prigimties, o ne tik dėl kultūrinių ypatumų, mūsų jautrioje visuomenėje yra drąsu. Nes „mes skirtingi“ dažnai girdimas kaip „mes nelygūs“. Kokius skirtumus tarp berniukų ir mergaičių mato jau…
http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/29-vilija-targamadz%C4%97.html Laida ,, Meilė tiesoje” 2015-12-28 Tema „Ugdymo esmė: prarastis ir atrastis”. Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Kuolys ir Vilniaus universteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Naglis Kardelis. Laidą veda prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Apie ugdymą švietime reikšminga iki 6min 2016-01-11 tema :Gera mokykla: kokia…
Viena pirmaujančių valstybių švietimo srityje Suomija pradeda vieną radikaliausių pertvarkų šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Nuo 2020 m. šalis mokyklose žada atsisakyti individualių dalykų, tokių kaip matematika, chemija ir fizika, o vietoje to mokyti studentus pagal temas. Visas straipsnis čia:http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/suomijoje-nuo-2020-m-nebebus-matematikos-ir-kitu-atskiru-pamoku-jas-keis-integruotos-650-492866
Apskrito stalo „Savarankiška mokykla: kokybiško vaikų ugdymo labui“diskusijoje aptariama, kaip mokyklų savarankiškumas leidžia atverti kelius ugdymo pokyčiams, pristatomas savarankiškų mokyklų kūrimosi procesas, finansavimo aspektai, bendruomenių įsitraukimas į ugdymą. Vaizdo įrašas: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=EE1FCC8B-CDED-4C59-B843-5EE8EA44FB54
Iš mokyklos grįžusio vaiko žinia „kitą savaitę tėvų susirinkimas“ džiugina ar bent jau įpareigoja retą tėvą. „Pasakyk, kad dirbsiu ir atvykti negalėsiu“, išsisuka, o kartu pamoko vaiką meluoti dažnas tėvas. Lietuvos tėvų įsitraukimo į mokyklos gyvenimą rodikliai – vieni mažiausių Europoje, tėvų susirinkimų lankymo procentas – kiek aukštesnis, tačiau vis tiek gana žemas. Kaip tai…
Nuoroda į ilgai lauktą teisės aktą – Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f2f65120a7bb11e5be7fbe3f919a1ebe
Šis tekstas rašytas prieš keletą metų ir buvo įtrauktas į mano knygą „Laiškai plaukiantiems prieš srovę“. Nusprendžiau priminti šias mintis, nes, mano galva, jos tikrai neprarado aktualumo. Noriu pasidalinti ir tuo, kas man kelia nerimą. Kalbėti apie skaudulius, mano galva, verta tada, kai šis kalbėjimas skatina keistis, gydyti žaizdas. Svarbu, kad nesimėgautume problemomis, įsijausdami į…
Pastaruoju metu yra daug diskutuojama apie per didelius mokymosi krūvius, elgesį su mokiniais mokyklose. Todėl, pastūmėta pastarųjų dviejų mokinių, išsakiusių savo nuomones viešai, taip pat noriu išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu, pasakyti viską mokinių akimis. Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/mokines-akimis-kokie-siaubai-is-tikruju-laukia-mokykloje.d?id=69651076
Keturių vaikų mama, mokytoja, kurią drąsiai galima vadinti švietimo pertvarkos Lietuvoje ambasadore, Austėja Landsbergienė tapo pirmąja lietuvaite, kuriai teko garbė ne tik dalyvauti, bet ir skaityti pranešimą prestižinėje konferencijoje Orlande, JAV, skirtoje svarstyti ikimokyklinukų ir pradinukų ugdymo situaciją. Su Austėja kalbėjomės prieš pat jai išvykstant į konferenciją. Pradėsiu nuo provokacijos. Ar nėra nutikę taip, kad…
Š.m. spalio 16 d. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre svečias iš Italijos – Bergamo La Traccedi Calcinate mokyklos direktoriaus pavaduotojas, literatūros mokytojas Francesco Fadigati skaitė paskaitą „Psichologiškai sveikų ir laimingų vaikų ugdymo ypatumai“. Dalyviai – per šimtą tėvų ir pedagogų – turėjo galimybę išgirsti nuoširdžius lektoriaus patarimus ir įžvalgas, paremtas asmenine patirtimi. http://www.marsc.lt/ivyke-renginiai/psichologiskai-sveiku-ir-laimingu-vaiku-ugdymo-ypatumai/id:4028
Socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti jautri žinutė, kurioje aprašomas pokalbis su ligos patale gulinčiu keturiolikmečiu. Juo pasidalinusi grafikė, juvelyrikos dizainerė, juvelyrikos namų „Yurga“ savininkė Jurga Lago tikino, kad mintis aprašyti judviejų pokalbį kirbėjo gerą savaitę, tačiau vis pritrūkdavo drąsos. „Vaikas jau netrukus turėtų švęsti savo 15 gimtadienį. Gerai pažįstu šią šeimą, visada daug bendravome, kai…
Aukštas. Išlakus. Stilingas. Į susitikimą su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene šiaulietis, dabar jau buvęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) studentas Justinas Švėgžda, atėjo pusvalandžiu per anksti. Rankose spaudė baltą segtuvą su pagrindiniais akcentais, kuriuos norėjo pristatyti ministrei. Justinas dar kartą paaiškino motyvus, kodėl nutraukė studijas Vilniaus universitete. Sausio viduryje J.Švėgžda iškeliaus į…
Tikriausiai daugelis pagalvos, kad rašysiu apie mokyklą, keiksiu švietimo ministrę ir visus, kurie prisidėjo prie to, ką mes turime patirti. Ir jūs beveik teisūs. Taigi, pradėkime… Ligonineje esu jau kelios paros. Čia patekau dėl visiško išsekimo. O viskas prasidėjo prieš gerą mėnesį. Visas straipsnis: http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/nuo-issekimo-gydoma-dvyliktoke-luziu-tapo-mokytojos-zodziai.htm
Amerikietė matematikos mokytoja aplankė Suomiją ir buvo nustebinta tokių didelių švietimo sistemos skirtumų tarp Suomijos ir JAV. Šiame straipsnyje norime Jus supažindinti su labai unikalia suomių edukacine sistema ir paskatinti mąstyti apie mūsiškės sistemos spragas. Žinoma, čia daugiau matomas yra skirtumas tarp JAV ir Suomijos, bet labai daug kas tinka ir mūsų Lietuvos švietimui, kuriame…
Pokalbis su švietimo eksperte, Mokyklų tobulinimosi centro direktore Egle Pranckūniene. Ar sutiktumėte su vertinimu, kad, nepaisant nesibaigiančių reformų, Lietuvos mokyklų sistema išgyvena gilią krizę, kuri yra virtusi problemų gniutulu? Problemų Lietuvos mokyklose tikrai yra, tačiau skambūs pareiškimai apie visuotinę krizę tikrai nepadeda jų spręsti. Mes turime mokyklų, kurios labai džiugina, kurias galima vadinti itin sėkmingų…
Pirmoji valstybinė institucija, su kuria susiduria jaunas žmogus yra mokykla. Ne tik siaubingai žemas švietimo lygis Lietuvoje, tačiau ir žmogaus vidinės vertės menkinimas mokyklose lemia potencialiausių atsitraukimą ir emigraciją. Kitos institucijos tęsia mokyklą, o institucijų veikla priklauso nuo žmogaus. Todėl esminiai mokyklos principai persimato ne tik kitose institucijoje, bet atskleidžia ir lietuvio esmę. Skaitykite daugiau:…
Statistikos duomenimis, kas šešioliktas moksleivis baigia mokyklą su pagyrimu ar medaliu. Tačiau geri pažymiai mokykloje ir raudonas universiteto diplomas dar nėra gyvenimiškos sėkmės garantas. Dažnai būtent buvę dvejetukininkai tampa klestinčiais verslininkais, žinomais sportininkais, gauna Nobelio premijas. Pasigilinkime, kaip tai įvyksta? Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/vakaryksciai-dvejetukininkai-siandienos-genijai.d?id=59777671
