Mamų, kurių vaikai patyrė smurtą mokykloje, kreipimaisi į mokyklos administraciją

Mamos Prašymas mokyklos Direktorei
DĖL KLASĖJE Bą˜SITą˜SIANČIŲ ATSTŪMIMO PROBLEMŲ
2010-03-09
Prašau nukreipti socialinę pedagogę į šeštos klasės kolektyvą ir nedelsiant šalinti šioje klasėje iškilusias bendravimo socialines problemas.
Nemaža dalis vaikų dėl asmeninių savybių ir nemokėjimo bendrauti mano sūnų palengva išstūmė iš klasės kolektyvo. Ne tik su juo, bet ir su manimi elgiasi priešiškai. Dėl šių priežasčių mano sūnus jau kuris laikas eidamas į mokyklą išgyvena nuolatinį stresą ir visokiais būdais vengia eiti į mokyklą. Paskutiniu metu jau kategoriškai atsisako lankyti mokyklą.
Buvo kreiptąsi į mokytoją dėl pagalbos klasės mokinių bendravime, dėl įsivyravusio klasėje chaoso, bet auklėtojos priimti sprendimo būdai dar daugiau suteikė skausmo man ir mano sūnui.
Todėl kreipiuosi į Jus, prašydama pagalbos. Prašau šioje klasėje sociometrijos, sociogramos metodų pagalba nustatyti tarpasmeninių santykių grupėje struktūrinius elementus, grupės lyderį, pogrupius, komunikacinių ryšių tipus, grupės atstumtuosius ir izoliuotuosius. O tai pat pritaikant socialinio darbo metodus, padėti mano sūnui integruotis į bendrą klasės kolektyvą ir veiklą, atstatant bendradarbiavimą klasės viduje.
Prašau mane raštu supažindinti su pagalbos proceso eiga ir pasiektais rezultatais.

DIREKTORIUI MAMOS PAREIŠKIMAS
Dėl diskriminacijos
2007-03-19

Kadangi Jums, direktore, trūko faktų, po mūsų tėvų prašymo (2007-03-06) ir po mamos paaiškinimo dėl moksleivės perėjimo į kitą mokyklą, tai noriu Jums juos pateikti.
Aš, kaip ir daugelis mamų, nuo pat vaikų gimimo atsakingai savo vaikus auginau pati, atsisakydama karjeros, neleidau į darželius. Nuo trijų metukų vesdavau į privačias estetinio lavinimo pamokėles, rūpinausi savo vaikų socializacijos įgūdžiais. Vaikam paaugus atradau savo tikslus atitinkantį socialinį darbą.
Tikėjausi, kad mokykla skatins vaikus tapti kultūros pažangos pradininkais ir ugdys gyvenimo įgūdžius, reikalingus būsimoms problemoms spręsti. Mokytojai turėdami pedagogo išsilavinimus sugebės įžvelgti kiekviename vaike jo ateities užuomazgas, sukurs vaikui saugią aplinką, kuri padės skleistis tam, kas jau slypi vaike, bet paprasta akimi dar nematoma.
Ši pedagogika ypač turi ugdyti nuostabą, jautrumą, pagarbą, pasiaukojimą ir kitus jausmus, kurie leidžia vaikams prisiliesti prie dieviškumo.
Po šios įžangos pateikiu akivaizdžius faktus įvykusius susirinkime jums, man ir dar daugeliui tėvelių dalyvaujant.
Šis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant Lietuvos mokyklų tėvų susirinkimų sušaukimo tvarkos reikalavimų. Informacija buvo paskelbta tik internete ir asmeniškai pakviesti tik kai kurie tėvai. Tėvai kurie iškėlė patyčių problemas informuoti nebuvo. Prašome išsiaiškinti kokiais sumetimais buvo taip pasielgta? Ir kas už tai yra atsakingas?
Jūsų akyse buvo skelbiama dezinformacija apie tėvus. Kodėl viešai nebuvo perskaitytas mamos paaiškinimas? Apie patyčias išgyvenusius vaikus, buvo formuojama nuomonė iš pedagogų pusės jog jie niekur nepritampantys, jiems visose mokyklose negerai.
Jūs tikinote tėvus, kad vaikščiojant po mokyklą niekada nematėte patyčių. Ar galima atėjus į mokyklą pamatyti vaikų vaidmenis, patyčias?
Grįžtant prie pirmos temos, mes keturi tėvai 2007-03-06 parašę Jums, direktore, prašymą ,nebuvome pakviesti į susirinkimą. Tik tiesiog atsitiktinai prieš paskutinę dieną sužinome apie susirinkimą. Man pasakė viena iš mamų, jog pamačiusi internete skelbimą apie tėvams siūlomą susitikimą su direktore.
Kai susirinkimo pradžioje tėvelis norėjo suteikti informaciją apie pavaduotoją, buvo kitų pedagogų sustabdytas. Tačiau, kai buvo menkinamas mano autoritetas visi gerai nusiteikę klausė. Skelbiama informacija klaidino bendruomenę, norėjo viešai įrodyti, jog neieškočiau problemų ten, kur jų nėra, nors vaikai vienas po kito išstumiami dėl patyčių iš mokyklos. Po to viską įvelkame į vatą ir problemų kaip nebūta. Lietuva pirmauja smurtaujančių vaikų skaičiumi mokyklose, tik mes problemų nematome. ,,Bet gi dar nieko nenužudė, niekas nenusižudė, tai gal ir nesigilinam į smurto priežasčių prigimtį?‘‘
Plačiai visuomenėje skelbiamos programos, skatinančios padėti integruotis vaikams iš globos namų į šeimynas. Bet štai realybė tokia, kad šie vaikai turi bėgti iš vienos mokyklos į kitą arba paklusti stipriųjų kumsčio jėgos politikai. O gal išlieka tik stipriausi?
Šiame mokyklos susirinkime ištisai skambėjo smurtautojų taisykles ir smurtą palaikantys mitai: „Tyčiojamasi buvo ir bus“; „Vaikai patys susipešė, patys ir susitaikys , nereikia kištis“; „Tai užgrūdina, nes kiekvienas turi išmokti apsiginti“; „Skųstis ir verkšlenti yra gėda“; „Jei ne tavo vaiką skriaudžia, nesikišk“; „Padėti reikia tik patyčių aukoms, bet ne stipriausiems“; „Jei vaikas santūrus, jautrus ir pažeidžiamas tai jau šeimos problema“ ir t. t.
Jei mes suaugę žmonės dar ir dabar nemokame dialogo kultūros, tai ar šio meno mes galime išmokyti vaikus? Ar pedagogai yra pasiruošę nuolatinei saviugdai?
Stebėjau šeštos klasės vaikų bendravimą visą savaitę ir pamačiau, jog pagalbos vaikams tikrai reikia. Susirinkime buvo formuojama nuomonė,jog mokyklos gyvenimas turėtų rūpėti tiktai pedagogams, o tėvams būtų išmintingiau patylėti, nes kritikuodami tik parodo savo neišmanymą.
Į mokyklą eina ne tik vaikas, bet ir visa šeima prisideda prie mokyklos gyvenimo.Mes tėvai darom remontus, pasirūpinam įvairiomis medžiagomis, priemonėmis ,kviečiame specialistus į pagalbą, padedame mokytojoms švenčių metu… Manau jog ir mokykla turėtų eiti į derybas dėl mūsų vaikų, tačiau taip nėra.
Pavojus akivaizdus ir daug kam matomas – smegduobės formavimas. Klasė ,,nepastato grubių vaikų į kampą“, bet juos toleruoja. Yra sąlygos mokykloje susikurti gaujai. Blogis tampa norma, kasdienybe. Tai žeidžia tautos kultūrą ir dvasią. Nenoras bendradarbiauti , abejingumas, ignoravimas tarsi atleidžia nuo atsakomybės.
Jeigu aš kaip mama jau seniai nepritariu smurtui,patyčioms . Tai štai pavaduotoja ugdymo reikalams, Jums ir tėvams girdint pasako, jog šiai mamytei visur negerai. Ji ir kitoje mokykloje kėlė konfliktus, reikėtų,, padėkoti “Veršvų mokyklai kad ją tokią pas mus atsiuntė. Tai štai ir palaikomas mitas, kuris klaidina visą bendruomenę:,, skųstis, matyti ir prieštarauti yra gėda“.
Gaila , kad šiandien šeima nors ir suformavo savo vaikuose aukščiausias vertybes ,bet mokyklos socializacijos procese įsijungia atvirkštinė socializacija. Vaikas mokykloje gauna būtinų žinių, bet šalia žinių vaikas gauna daug konkrečiai visuomenei būdingo socialinio elgesio įgūdžių.
Antri mokslo metai eina kaip kalbu apie esamas problemas , siūliau būdus kaip spręsti . Tačiau abejingumas yra stipresnis už budrumą. Po anketos ir viešai išsakytų problemų sulaukiau ir aš iš pavaduotojos ir dar keleto mokytojų viešo pasmerkimo. Visi tėvai kurie geba kritiškai mąstyti, dažnai pavargsta įrodinėti savo pastebėjimus ir pasitraukia. Kodėl palaikome užsitęsusį sovietmetį?
Psichologinis smurtas visada perauga į fizinį smurtą. Šiuolaikinės psichologijos teorija tvirtina: jeigu žmogus šaukiasi pagalbos o niekas jo negirdi- situacija netrukus tampa krize.
Vaikus kuriuos mums patiki likimas arba profesija, reikia auklėti, tačiau juos galime išauklėti tik tuomet jei nepaliksime visko savieigai, bet visi susitelksim , bendradarbiausim.
Kaip konsultantei teko pabuvoti įkalinimo įstaigoje, praleidau ten dalį dienos, atrodė viskas išoriškai gražu, mačiau kaip žaidžia krepšinį ,bet neteko pamatyti kaip jie tyčiojasi vieni iš kitų. Tik nedaugelis išdrįsta papasakoti kokį pragarą ten tenka išgyventi. Taip kaip jūs teigiate gerb. direktore ir aš nepamačiau ten patyčių.
Gerb. Direktore, pastebėti patyčias atėjus į mokyklą, ne taip jau paprasta, jos pasislėpę giliai.
Ką reiškia Jūsų pasiūlymas susitaikyti visoms šalims? Šis konfliktas ir vis į šalį nustumtos nesprendžiamos problemos gana ilgai brendo. Jūs susirinkime sakėte , jog mokytojos tarsi artistai, prieš pamokas jų negalima trikdyti joms reikia susikaupti, emociškai pasiruošti. Sutinku, bet ir mūsų vaikams lygiai tai pat reikia saugiai praleisti pertraukas, nepatirti pažeminimo, turiningai praleisti laiką. Priešingu atveju vaikas negali būti aktyvus pamokoje, būdamas emociniame skausme sunkiai įsisavina žinias.
Prašau patikėti jau gautais signalais.
Prašome Jūsų, kad socialinis darbuotojas pravestų užsiėmimų ciklą šeštos klasės vaikams, būtent bendravimo įgūdžiams ugdyti. O su pasiektais rezultatais supažindintų tėvus.
Prašau į iškeltus klausimus atsakymo raštu.

Deja mokykla į šį prašymą nereagavo , atsakymo nesulaukė!