Lankydamasi vaikų žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse, vaikų kambariuose, mokyklėlėse, darželyje ar mokykloje nuolat girdžiu tėvus mokant savo vaikus, ar netgi įsakmiai reikalaujant, dalintis su kitais vaikais. Pripažinkime, juk ir patys to mokome. Pasidalint su draugu ar drauge žaislu, saldainiu ar mėgiamiausia knyga.

Pastebėkite, kad vaikai nuo prigimties nenori dalintis, nenori duoti savo žaislo kitam būtent tuo momentu, kai jis jam pačiam yra labai reikalingas. Tėvai laiko šį bruožą privalomu ir įvairiausiais būdais bando išmokyti elgtis mandagiai ir dalintis viskuo.

Kartą paprašiau auklėtojų leidimo pasilikti darželio grupėje ir stebėti vaikus kai jie žaidžia. Didžiausiai mano nuostabai, pagrindinis veiksmas, kuris praktiškai vyksta nuolat, tai muštynės, konfliktai dėl vieno ir to paties žaislo. Auklėtojos gan įsakmiu balsu moko vaikus dalintis. Stebėjau dviejų mergaičių situaciją, kai auklėtoja liepė atiduoti lėlę kitai mergaitei, kuri staiga užsimanė būtent šios lėlės. Mačiau ir liūdną, ašarotą mergaitės veidą, kuriai buvo liepta „dalintis“, t.y tą lėlę atiduoti kitai. Pastebėjau veide klausiamą žvilgsnį: kodėl aš turiu atiduoti žaislą, su kuriuo žaidžiu? Ar ta mergaitė geresnė už mane? O kuo aš blogesnė, kad negaliu toliau žaisti su lėle, kurią išsirinkau pati?

Visa tai privertė mane susimąstyti, ar teisingai darome, stengdamiesi išmokyti vaikus dalintis. Teisingiau, versdami juos dalintis savo turtu?

Daugybė ekspertų ir psichologų straipsnių tik ir byloja, kad privalome išmokyti vaikus būti mandagiais ir dosniais kitų atžvilgiu. Ir tėvai nesusimąstydami to siekia. Bet reikėtų pagalvoti, pamąstyti apie kitą pusę, apie abiejų vaikų savijautą.

Visuomenė laiko kūdikį geru, jei jis daug miega, neverkia ir pažaidžia vienas.

Visuomenė laiko vaiką geru, kai jis bendrauja su tėvais, draugiškai žaidžia su bendraamžiais, dalinasi, klauso vyresniųjų bei nemaištauja ir nesipriešina.

Kodėl būtent šie rodikliai turi rodyti vaiko gerumo etiketę? Dalijimasis yra gerumo ir dosnumo simbolis. Nuo kokio amžiaus to reikėtų mokyti savo vaikus? Juk kiekvienas norime savo vaikus tinkamai paruošti gyvenimui, kai jie bus vieni, kai užaugs ir subręs patys tinkamai priimti sprendimus. Kiekvienas trokštame pastatyti tvirtus pagrindus po vaiko kojomis. Taigi, versdami vaiką dalintis, jo ugdymą savęs pasitikėjimo link mes tik žudome, o ne keliame.

Štai 6 priežastys, kurios privers pasvarstyti, ar tikrai reikia versti savo vaikus dalintis.

Visas straipsnis: http://vaikodiena.lt/6-priezastys-kodel-nereikia-versti-vaiku-dalintis/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *