Naujienos

Mamos Prašymas mokyklos Direktorei DĖL KLASĖJE Bą˜SITą˜SIANČIŲ ATSTŪMIMO PROBLEMŲ 2010-03-09 Prašau nukreipti socialinę pedagogę į šeštos klasės kolektyvą ir nedelsiant šalinti šioje klasėje iškilusias bendravimo socialines problemas. Nemaža dalis vaikų dėl asmeninių savybių ir nemokėjimo bendrauti mano sūnų palengva išstūmė iš klasės kolektyvo. Ne tik su juo, bet ir su manimi elgiasi priešiškai. Dėl šių priežasčių mano sūnus jau kuris laikas eidamas į mokyklą išgyvena nuolatinį stresą ir visokiais būdais vengia eiti į mokyklą. Paskutiniu metu jau kategoriškai atsisako lankyti mokyklą. Buvo kreiptąsi į mokytoją dėl pagalbos klasės mokinių bendravime, dėl įsivyravusio klasėje chaoso, bet auklėtojos priimti sprendimo būdai dar daugiau suteikė skausmo man ir mano sūnui. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydama pagalbos. Prašau šioje klasėje sociometrijos, sociogramos metodų pagalba nustatyti tarpasmeninių santykių grupėje struktūrinius elementus, grupės lyderį, pogrupius, komunikacinių ryšių tipus, grupės atstumtuosius ir izoliuotuosius. O tai pat pritaikant socialinio darbo metodus, padėti mano sūnui integruotis į bendrą klasės kolektyvą ir veiklą, atstatant bendradarbiavimą klasės viduje. Prašau mane raštu supažindinti su pagalbos proceso eiga ir...

2006 m. PSO atliktos apklausos duomenys rodo, kad iš 35 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos moksleiviai patyčias patiria dažniausiai: 69,4 proc. mergaičių ir 68,2 proc. . Pats efektyviausias būdas užgniaužti vaiko valią - tai sukelti jam kaltės jausmą... Liberalios ir "progresyvios" auklėjimo sistemos nepajėgė pakeisti šios situacijos taip, kaip įprasta manyti... Kadangi socialinis ir tėvų autoritetas siekia nuslopinti jo valią, spontaniškumą ir nepriklausomybę, vaikas, kad išsigelbėtų nuo šio slopinimo, kovoja su autoritetu... Jis kovoja ne tik už savo išsilaisvinimą nuo gniuždymo, bet ir už laisvę būti pačiam savimi, o ne automatu. Vieniems vaikams ši kova sėkmingesnė nei kitiems, bet tik nedaugelis pasiekia visiškos sėkmės. Jeigu tai būtų atskiri atvejai, o ne tendencija, aš apie tai nerašyčiau. Tačiau nesukime akių nuo, galimas daiktas, kažkam nemalonaus, tačiau visiškai akivaizdaus fakto, kad gyvenime sėkmingesni tie žmonės, kuriems nesisekė mokykloje. Kodėl socialiniame gyvenime į kalną dažniausiai kopia "trejetukininkai", o pirmūnai - rečiau? Kur pasideda pirmūnai? Pirmūnai dažniausiai tampa samdomais darbuotojais. Kieno samdomais? "Trejetukininkų." Įžvelgiu keletą faktorių,...

Mokykla (ir ne tik mokykla) tikrai yra žvėrinčius ir tai reiktų žinoti visiems einantiems į mokyklą. Jei eini i mišką ir žinai, kad ten yra vilkų, gyvačių ir kitokių pavojingų ir įkyrių padarų tai aišku, kad reikia turėti priemonių, kaip nuo jų apsisaugoti. Taip ir mokykloje - reikia žinoti, kad ten bus tokių pačių vilkų, gyvačių, taigi reikia išsiaiškinti kuo jie gali būti pavojingi ir kaip nuo jų apsisaugoti. Bet niekas apie tai neinformuoja. 2.Visų pirma, mokytojai labai susikompromitavo reikalaudami vien pinigų, o ne teisių į ugdymą. Daugelių atvejų mokytojos pačios priekabiauja, prasivardžiuoja, palaiko “klasių lyderes“, kurios priekabiauja ir apkalbinėja - stengiasi primesti savo nuomonę kitiems, ypač pradinėje mokykloje, vėliau tai tęsiasi jau ir iš mokinių pusės. Mokiniai, kurie pasiskundžia mokytojoms, vietoj pagalbos sulaukia kritikos savo atžvilgiu, tėvai su mokykla priekabiavimo atveju visiškai nesusikalba - yra įžeidinėjami. Jiems yra aiškinama, kad jie nepedagogai ir kad nesikištų, geriausia kai paaugliai tvarkosi patys, kad mokytojai už nieką neatsako ir nieko negali ir tt....

Atlikta daug įvairių tyrimų, kokios yra patyčių pasekmės. Galima išskirti pasekmes aukai, skriaudėjui ir mokyklos psichologiniam klimatui. Tai, kiek daug neigiamų pasekmių sukels tyčiojimasis, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ar ignoravimo, ar pagalbos. Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir, tik veikiant apsauginiams veiksniams (šeimos palaikymui, geriems socialiniams įgūdžiams, mokytojų paramai), galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labai skaudžios. Tai, kad suaugęs žmogus nejaučia rimtų vaikystėje patirtų patyčių pasekmių, visiškai nereiškia, kad patyčios neturi neigiamo poveikio – tai veikiau reiškia to žmogaus psichologinį atsparumą, kuris atsvėrė patyčių keliamus neigiamus poveikius. Pasekmės aukai - Vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra labai didelis kitų sutrikimų – depresijos, nerimo sutrikimų ir pan. rizikos veiksnys. - Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau jaučiasi liūdni, prislėgti, nepasitikintys savimi, pasižymi žemesne saviverte. Jie gali jaustis bejėgiai, manyti, kad neįmanoma pakeisti situacijos ir sustabdyti patyčių. - Kartais vaikams, kurie susiduria su nuolatinėmis bendraamžių...

Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu dar 2006 metais atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvena vieni iš nelaimingiausių jaunuolių pasaulyje. Tarptautinių tyrimų metu mūsų vaikai teigė, kad nenoriai eina į mokyklą, nemėgsta šios įstaigos. Tik 28 proc. penkiolikmečių Lietuvos mergaičių ir tik 25 proc. berniukų nurodė, kad labai mėgsta lankyti mokyklą. Kaip ir atlikti tyrimai taip ir tėvų apklausos parodo, kad švietimo sistema nepakankamai siekia susitelkus spręsti patyčių, smurtinio bendravimo atvejus. Tėvams neramu, kad vaikai į mokyklą priimami kaip statistiniai vienetai ir pagrinde orientuojamasi į akademinius rodiklius. Iš pastebėtų atvejų matome, kad dažnas pirmūnas būna emociškai, dvasiškai, psichologiškai sugniuždytas, pačioje jaunystėje jau nepajėgia džiaugtis gyvenimu. Nepaisant to, kad mokykla turėtų būti saugumo garantu, visuomenė jau pastebi, kad vaikas čia ne visada gali jaustis saugiu. Tai vis dažniau pamatome ir žiniasklaidos pateiktoje informacijoje, kuri pateikia vieną po kito atvejus apie vaikų patirtą smurtą mokykloje, apie tyčiojimąsi ir priekabiavimą. Mūsų praktika rodo, kad kaltų tokiose situacijose ieškoti sunku, dažniausiai būna akivaizdi suirusių tarpusavio santykių tarp...

Kviečiame tėvus informuoti mus apie patyčių, atstūmimo atvejus mokyklose, o tai pat siūlome ir profesionalių socialinių darbuotojų pagalbą. Pateikiame šia tema straipsnius, patarimus, tėvų raštus ir laiškus Prašome lankytis mūsų puslapyje, rašyti laiškus. Mes jums pateiksime informaciją apie šių atvejų sprendimų eigą....

Asociacija "Šviesos kampelis" š.m. balandžio 09-10 dienomis dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojamoje jau tradicine tapusioje maisto aukojimo akcijoje vargstantiems Lietuvos žmonėms. Šiomis dienomis jau daliname maisto paketus. Labai ačiū visiems savanoriams, pagelbėjusiems mums šios akcijos metu....

Sekmadienį, kovo 21 dieną, "Šviesos kampelis" suorganizavo išvyką į Rumšiškes, "Lietuvių liaudies ir buities muziejų", į edukacinį užsiėmimą apie šv. Velykų tradicijas. Buvome supažindinti su Velykų papročiais, tradiciniais žaidimais su velykaičiais. Visi dalyviai gavo Velykės dovanėlių. Patyrėme daug smagių įspūdžių, parsivežėme daug minčių kaip praturtinti savo šeimose švenčiamas šv. Velykas. Ačiū muziejaus darbuotojams....

Š.m. kovo 17 d., 18.00 val. Kauno m. M. Mažvydo Valdorfo klasių mokyklos salėje, Šiaurės pr.11, tęsiamas jau trečius metus socialinių mokymų projektas “Kartu su vaiku “. Šį kartą vyks seminaras tema "Juk mes visi norime , kad mūsų vaikai nerūkytų, nevartotų svaigalų, narkotikų. Vaikai tai pat nori , kad jų mylimi tėvai, mokytojai nerūkytų, nevartotų svaigalų, narkotikų." Lektoriai: priklausomybės ligų centro konsultantas Haris Urvinis ir kunigas Robertas Skrinskis. Bus paliesti šie klausimai: Pirminė, antrinė, tretinė prevencijos Kas lemia poreikį vartoti narkotikus? Narkotikų poveikis vaikui ir suaugusiam. Kokiose šeimose rečiausiai atsiranda narkomanų? Kaip pasiekti , kad į mūsų aplinkas neįsiveržtų svaigalai ir nepagrobtų mūsų vaikų? Seminaro trukmė 3val., nemokamas , bet visada laukiame tolimesniems darbams pagal jūsų galimybes aukų. Registruotis Jolanta Lipkevičienė e.p. jolantavertybes@gmail.com tel. 860081221 Organizatoriai Valdorfo klasių mokytojai ir asociacija „Šviesos kampelis“...

Brangieji, Visus (tėvus, pedagogus) ieškančius efektyvesnių bendravimo būdų, ar besidominčius bendravimo ir gyvenimo įgūdžių klausimais, kviečiame į grupinės terapijos užsiėmimus, kurie vyksta vakarais 18 val. (M.Mažvydo mokyklos Valdorfo klasėse, Šiaurės pr. 11, Kaunas) kas antrą pirmadienį. Grupę veda socialinė darbuotoja - tarpusavio santykių konsultantė Jolanta Lipkevičienė, darbinė grupių terapijos patirtis 10 metų. Grupėje naudojamos metodikos: - Konsteliacijų metodas - Fraktalinis piešimas - Aktyvus klausymas - Gerosios patirties sklaida - Grįžtamasis ryšys Nedidelis dalyvių skaičius ir jauki aplinka skatina kiekvieną grupės dalyvį žengti dar vieną žingsnį savęs ir kitų pažinimo kryptimi. Dalyvaujant terapijos grupėje galima rasti atsakymus, geriau pažinti save per santykį su kitais žmonėmis, giliau suvokti savo jausmus, elgesio motyvus. Grupėje galima įgyti naujų efektyvesnio bendravimo įgūdžių, išmokti drąsiau ir atviriau reikšti savo mintis ir jausmus, keisti elgesio įpročius. Prašome iš anksto registruotis tel. 860081221 e. p. jolantavertybes@gmail.com Daugiau informacijos apie grupinės terapijos užsiėmimus ir dalyvių liudijimus galima rasti http://www.sviesoskampelis.lt/projektai.php...

Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie savaitgalį (2009 11 27 - 2009 11 28)vykusios "Maisto banko" akcijos ir padėjo "Šviesos kampeliui" dalinti šviesą ir viltį šiuo metu, kada labiausiai reikia vienas kito palaikymo. "Šviesos kampelis" "Maisto banko" akcijos metu surinktus maisto produktus padalino 42 šeimom, kuriose auga 73 vaikai. Tikimės, kad suteikėm šiom šeimom nors truputėlį šviesos ir vilties. Daugiausiai žmonės aukojo aliejaus, cukraus, kruopų, makaronų....

Asociacija "Šviesos kampelis" š.m. lapkričio 27-28 dienomis dalyvauja labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojamoje jau tradicine tapusioje maisto aukojimo akcijoje vargstantiems Lietuvos žmonėms. "Šviesos kampelis" darbuosis Aleksoto "Iki" parduotuvėje, Veiverių g. 150, Kaunas...

Š.m. lapkričio 27 d. 18 val. Kauno Martyno Mažvydo Valdorfo klasių mokyklos aktų salėje Šiaurės pr.11, Kaunas įvyks seminaras „IŠĖJIMO KALĖDOS“. Lektorius - dvasininkas Tėvas Kazimieras ( Kęstutis Brilius). Siekdami įprasminti kelią per adventą į Kalėdas pasitelkę Šv. Raštą analizuosime šias temas: · Suvokimas- sandoros ženklas – Mozė. · Kelias į pažadą – Abraomas. · Iš vergovės dvasios – Mozė. · Be grįžimo atgal – per raudonąją jūrą. · Iš vergovės dvasios - per dykumą. · Su Dievu , bet nematomu. · Su Kristumi naujame artume. Trukmė: 2val. Registruotis: Jolanta Lipkevičienė el. p. jolantavertybes@gmail.com tel. 263242, +37060081221 Organizatoriai: Valdorfo klasių pedagogai ir asociacija ,,Šviesos kampelis“ Seminaras nemokamas , bet su dėkingumu bus priimama parama asociacijos tolimesniems tikslams įgyvendinti....

Š.m. lapkričio 27 d. numatomas seminaras, skirtas advento laikotrpiui, kuris vyks Kauno Martyno Mažvydo Valdorfo klasių mokyklos aktų salėje Šiaurės pr.11, Kaunas. Seminarą ves kun. Kęstutis Brilius....

Š.m. spalio 26d. 18.00 val. Kauno Martyno Mažvydo Valdorfo klasių mokyklos aktų salėje Šiaurės pr.11, Kaunas įvyks seminaras „ŠEIMOS IR SOCIALINĖS APLINKOS TARPUSAVIO RYŠYS“. Lektorės: psichologės Dženeta Neverauskienė ir Nida Gruodienė PŽVALGA: KAS YRA ŠEIMA, SOCIALINĖ APLINKA, SOCIALIZACIJA, GYVENIMO ĮGŪDŽIAI. Šeimos ir mokyklos reikšmė vaiko asmenybės vystimuisi ir socializacijai. 1.šeimos narių tarpusavio sąveikavimas; 2.auklėjimo stiliai; 3. ką duodame vaikui ir ko jam reikia iš suaugusiųjų; 4. šeimos ir mokyklos reikšmė vaiko savigarbai. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo svarba: 1. tėvų vaidmuo, gerinant vaiko buvimą mokykloje; 2. šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo būtinybė, susidūrus su problemomis; 3. Kas lemia socialines problemas - šeimos, mokyklos vaidmuo tame; 4. Iškylančių problemų sprendimo būdai; 5. Pasiūlymai kaip stiprinti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą. Trukmė 2 val....