Naujienos

Šiais metais numatytos stovyklų datos: 2019 birželio 27 d. SAVANORIŲ MOKYMAI I PAMAINA VAIKŲ IR JAUNIMO STOVYKLOS 2019 06 28 - 2019 07 02 ŠEIMŲ STOVYKLA 2019 07 05 - 2019 07 07 II PAMAINA VAIKŲ IR JAUNIMO STOVYKLOS 2019 07 11 - 2019 07 15 III PAMAINA VAIKŲ IR JAUNIMO STOVYKLOS 2019 07 19 - 2019 07 23...

Mums visiems žinomi Lietuvos žmonių labai žemi psichinės sveikatos rodikliai, bet ir toliau realybėje žmogus nuo musės mažai kuo skiriasi, nes ir švietimo sistema neugdo būdo savybių, nemoko socialinio jautrumo. Žmonės prisižiūri ekranuose tiek baisybių, tragedijų, kurios visai nereikalauja atjautos, užtenka perjungti kanalą ir taip gyvenime abejingumas tampa norma. Teko pačiai savo kailiu tuo įsitikinti. 2018 m. išgyvenau kraupią automobilio avariją, kai žuvo kartu važiavusios man dvi artimos moterys. Po avarijos supratau, kad įvykio vietoje nukentėjusiam žmogui iš tarnybų neįmanoma sulaukti tinkamos nuoseklios pagalbos. Nei empatijos, nei socialinio jautrumo, tik formalus popierių pildymas. Nėra jokios profesionalios pagalbos ir vėliau, kuri susirastų žmogų, patyrusį labai stiprius vidinius sukrėtimus. Jei tu išgyvenai, gali vaikščioti, dirbti, nešti mokesčius valstybei, tai ir eik, kol paeisi. O tavo gyvenimo kokybė niekam nerūpi. Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/dvi-gyvybes-nusinesusia-avarija-isgyvenusi-jolanta-zmogumi-lietuvoje-nera-rupinamasi-59-1100562 https://www.lrytas.lt/bendraukime/isklausykite/2019/02/11/news/po-susidurimo-su-briedziu-dvi-drauges-palaidojusia-moteri-kosmaro-pasekmes-pasivijo-veliau-9199962/...

Kviečiame VASARIO 22-24 D. į seminarą, kurį ves lektorius iš Danijos Erik Lemcke, asistentė Jolanta Lipkevičienė Kaip patobulinti gyvenimo įgūdžius, kaip efektyviau veikti žmonių grupėse, komandose, bendruomenėse? Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą, išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai. LEKTORIUS: 2017m.duomenimis Erik Lemcke patekęs į 50-dešimtuką geriausių pasaulio lektorių. Turi ilgametę patirtį su žmogiškaisiais ištekliais pasaulinėje IBM kompanijoje. Socialinės Ekologijos dėstytojas ir konsultantas, aktyviai dirbantis jau nuo 1987 metų. Erik Lemcke darbas pagrįstas Bernard Lievegoe holistiniais ir dvasiniais metodais žinomais kaip socialinė ekologija. Erik Lemcke turi Roskildės universiteto socialinio verslumo magistro laipsnį ir 2001-aisiais kartu su kitais pasaulio visuomeninkais įsteigė tarptautinę organizaciją GLOBENET3, orientuotą į pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant tvarias bendruomenes ir demokratinį atsinaujinimą. Jis yra vienas iš iniciatorių Transision movement judėjimo Danijoje ir sertifikuotas "Transition" treneris. KADA : 2019m vasario 22-24d. 22d. 16.00 - 19.00 val. 23d. 9.00-17.00 val. 24d. 9.00-17.00 val. VIETA: Kauno r. “Žalioji gamtos mokykla“, Smiltynai, Agnapolio g. 18 (nuo Kauno m. centro apie 12km). Ypatingame iš avies vilnos ir medžio apvaliame name. Organizatoriai: Socialinės veiklos asociacija...

Jei šiandien užklystumėte į “Žaliąją gamtos mokyklą“ pamatytumėte žiemos baltais džiaugsmais besimėgaujančius vaikus. Sunku patikėti, kad tie per pertraukas kieme siaučiantys ir iki ausų sniegu aplipę mokinukai išsidūkę netrukus vėl susikaupę sėdės pamokoje. Užėję į mokyklą pirmiausia išvysite kalną batų. Mokiniai vaikšto tik su kojinėmis – juk mokykla jiems antrieji namai. Ši taisyklė galioja ir svečiams, ir tėvams. Nei brangesniais už mokytojo batais, nei firminiais drabužiais čia niekas nepasipuikuoja. Vilnonės kojinės ir patogus rūbas – tokia šių mokinių uniforma. Jus nustebins, kad per pertraukas neišvysite vaikų, kalbančių, žaidžiančių, naršančių ar rašančių žinutes mobiliaisiais telefonais. Pertraukų metu dėl sveikatos stiprinimo visi privalo būti lauke, nesvarbu, ar lyja, ar spaudžia šaltis. Mokinių telefonai mokykloje privalo būti išjungti, kad nebūtų per didelis elektromagnetinis laukas kenkiantis visų sveikatai. Tėvai norintys susisiekti su vaikais ar vaikai su tėvais gali naudotis mentorių telefonu. Šioje mokykloje visi lygūs. Į mentorius ar direktorę mokiniai kreipiasi vardu, o ne „tamsta mokytoja“. Kai nėra pabrėžiama hierarchija, ir...

Europos Komisijos užsakymu visoje Europoje atliktos apklausos duomenimis, 77 proc. 13–16 metų paauglių ir 38 proc. (o Lietuvoje – net 65 proc.) 9–12 metų vaikų Europos Sąjungoje yra susikūrę profilį kokiame nors socialiniame tinkle. Net ketvirtadalis vaikų, kurie naudojasi socialinių tinklų svetainėmis, teigia, kad jų profilis yra viešas, t. y. jį gali matyti visi. Daugelis vaikų savo viešajame profilyje skelbia asmenines detales, tokias kaip adresas ir telefono numeris. Lietuvoje vaikų saugumą užtikriną nuo 2000-ųjų metų įgyvendinama programa „Saugesnis internetas“. Šio projekto koordinatorius, Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys pasakojo, kad pagrindiniai programos tikslai – vaikų, jų tėvų ir mokytojų švietimas saugaus interneto klausimais ir neteisėto, žalingo turinio šalinimas. „Kasmet gauname apie tūkstantį vartotojų pranešimų apie žalingą turinį, ir, bendradarbiaudami su dar 40 valstybių, su juo kovojame. Teikiama pagalba – 116111. Atrodytų, paradoksalu, tačiau didmiesčių vaikai, kurie, atrodytų, turi visas galimybes užsiimti įvairiomis veiklomis – čia pat yra teatrai, kinas, įvairūs...

[…] Šiandien vaikai – atleiskite už išsireiškimą – turi daugiau psichinės sveikatos problemų nei bet kada anksčiau, ir daugelis jų kyla iš streso. Bet kaip sumažinti vaikų stresą? Kokios yra jo priežastys? Deja priežastys nėra visiškai aiškios. Tai ne vien ilgėjantis laiko tarpas, kurį vaikai praleidžia prie mobiliųjų telefonų ir kompiuterių. Tiesą sakant, problema gali rastis dėl to kaip vaikai leidžia laiką, kuomet jie nesėdi prie kompiuterio. Visokie saugūs žaidimai ir visuomet vaikus sergintys suaugusieji galbūt daro daugiau žalos už išmaniųjų ekranus. Bent jau kai kurių mokslininkų nuomone. Visi žinome, kad laikas, praleistas bėgiojant gryname ore – naudingas visiems, ne tik vaikams. Judesys pakilus nuo kėdės, gerina viską nuo miego ciklų iki kritinio mąstymo. […] Toks aktyvus poilsis būtinas ir vaiko psichinei sveikatai. Tačiau čia slypi vienas paradoksas: šiek tiek laiko lauke nepagerins vaikų psichinės būsenos – bent jau tol, kol vaikas tą laiką praleis prižiūrimas suaugusiųjų. Neseniai pasirodęs žurnalo Psychology Today straipsnis parodo, kad norint vaiką užauginti sveiku žmogumi jam būtina leisti patirti...

IŠ MAMOS LAIŠKO „Auginu du vaikus – mergaitę ir berniuką. Jau keletą metų pasibaigus pamokoms vežioju juos į būrelius: vieną – į ieną, kitą – į kitą miesto galą. „Nusikalu“ kaip šuo. O šiemet išgyvenau nuostabų jausmą. Prisimindama nuovargį dvi savaites tiesiog negalėjau prisiversti ieškoti jiems popamokinės veiklos, tad po mokyklos iškart važiuodavome namo. Koks tai buvo gyvenimas! Ramiai pasiruošdavome vakarienę, lėtai, kalbėdamiesi apie šį bei tą, vakarieniaudavome, paskui pasivažinėdavome dviračiais, vaikai be skubos susidėdavo knygas ir pieštukus, ramiai eidavome miegoti. Aš net turėjau jėgų ir kantrybės dukteriai paskaityti vakaro knygą! Niekur nebėgome, lyg vejami nematomos rankos, nes „ir vėl vėluojame!“, buvo mažiau įtampos, mažiau barnių ir šiek tiek daugiau jausmo, kad pailsime ir kad... mylime vienas kitą. Bet kažkur kamputyje ėmė augti kaltės jausmas, nes visų vaikai kažko mokosi, lavinasi, tobulėja, plečia akiratį, o maniškiai nieko naujo nepatiria...“ Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskenė. Pasak psichologės Dovilės Jankauskienės, žmogus toks jau yra: ieškodamas aukso viduriuko nuolat balansuoja tarp dviejų kraštutinumų. „Viena priežasčių, kodėl taip...

Prie visuomeninių šeimos uždavinių taip pat priklauso nuomonės pareiškimas politinės intervencijos forma: taigi šeimos pirmosios turi rūpintis, kad valstybės įstatymai ir institucijos ne tik nepažeistų šeimos teisių ir pareigų, bet jas remtų ir pozityviai gintų. Ta prasme šeimos kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją „šeimos politiką“ bei jausti atsakomybę už visuomeninius pasikeitimus: priešingu atveju jos taps auka to blogio, į kurį žiūrėjo abejingai. II Vatikano Susirinkimo kreipimasis dėl individualistinės etikos įveikimo skirtas taip pat ir šeimai [110].“ Jonas Paulius II. Apaštališkoji Adhortacija FAMILIARIS CONSORTIO, 1981 m. http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_paraginimai/familiaris_consortio.html#III.%20DALYVAVIMAS%20VISUOMEN%C4%96S%20VYSTYMESI...

Tėvai ir mokytojai privalo vieni kitais pasitikėti ir bendradarbiauti. Nuo šeimos ir mokyklos susikalbėjimo priklauso jaunosios kartos ugdymo kokybė, sakė popiežius Pranciškus, penktadienį priėmęs savo veiklos 50 metų sukaktį mininčios Italijos tėvų asociacijos atstovus. „Mokykla yra pagrindinė šeimos partnerė jaunosios kartos ugdymo misijoje. Dėl to, sakė popiežius, aš jus karštai raginu pasitikėti mokykla ir mokytojais. Jei pristinga tokio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo, tėvams gresia pavojus nesusidoroti su sunkia edukacine misija ir ypač su šiuolaikinės kultūros ir visuomenės gyvenimo kaitos, masinės informacijos priemonių ir naujų technologijų vystymosi šeimai metamais iššūkiais“. Popiežius italų tėvams papasakojo anekdotą iš savo vaikystė Argentinoje. „Kai buvau vaikas, gal kokių dešimties metų, pasakojo Pranciškus, vieną kartą mokykloje prasižengiau. Į mokyklą buvo iškviesta mano motina. Mokytoja ir motina pasikalbėjo už uždarų durų. Po to pakvietė ir mane. Motina man liepė atsiprašyti mokytojos ir pabučiuoti jai ranka. Atsiprašius ir man palengvėjo, džiaugiausi, kad atsipirkau tik pabarimu ir visi nemalonumai praėjo. Tačiau kai sugrįžau namo, manęs laukė dar ir antroji dalis…“. „Brangūs tėvai, vaikai...

Ji anksti ištekėjo, vos spėjo pabaigti mokslus. Pagimdė vieną vaiką, o po metų – dar vieną. Laiko karjerai, savo interesams ir hobiui tiesiog nelikdavo. Visas laikas būdavo skiriamas maistui gaminti, skalbti, tvarkyti… Ir negali pasakyti, kad jai tai nepatiko arba kad šeima nebuvo laiminga, ne. Sūnūs augo sveiki ir linksmi, juk mama jais rūpinosi. Jie tapo jos gyvenimo prasme. Tik štai atėjo momentas, kai vaikai užaugo. Vienas išvažiavo mokytis į kitą šalį, kitas nusprendė kurti šeimą ir persikraustė su mergina į atskirą butą. Tuo momentu jos gyvenimas sugriuvo. Juk jai daugiau nieko nebeliko. Rezultatas – ji vieniša ir sugniuždyta, jos gyvenimas tuščias, o vaikų širdyse apsigyvena nuolatinis kaltės jausmas dėl jos vienišumo. Šiek tiek kitokia istorija. Ji pastojo nuo vyro, kuriam vaikas buvo nereikalingas, tad nusprendė užauginti jį dėl savęs. Berniukas augo apsuptas rūpesčio ir meilės. Mama nėrėsi iš kailio bandydama sukurti jam tobulą gyvenimą. Ji pamiršo save, savo asmeninį gyvenimą ir svajones. Jai pavyko, jis užaugo sėkmingu berniuku, tik štai bėda...

Per ateinančius 15 metų internetas pavers mokslo įstaigas interaktyvia erdve, kuri radikaliai transformuos tradicines mokymo formas ir keis mokytojų, tėvų bei moksleivių vaidmenis. Svarbiausia mokytojo misija bus nukreipti mokinį į savarankišką mokymąsi. Mokymosi programa bus personalizuota atsižvelgiant į kiekvieno mokinio poreikius. Asmeniniai ir praktiniai gebėjimai bus vertinami labiau, nei akademinės žinios. Svarbiausias žinių šaltinis bus internetas, o pasaulinė mokslo kalba - anglų. Išsilavinimas kainuos daugiau ir truks visą gyenimą. Tokias prognozes piešia analitinis centras "World Innovation Summit for Education" (Wise). Ribos plėsis ir išsitrins 7 iš 10 Wise apklaustų mokytojų mano, jog mokytojas taps moksleivio palydovu jo kelyje į žinias. 43 proc. sakė, kad pagrindinis žinių šaltinis 2030 metais bus internetas. Mokytojų vaidmuo taps dar svarbesnis, nes jiems teks aiškinti moksleiviams, kad informaciją būtina vertinti kritiškai, kad ne viskas, kas aptinkama internete, yra teisinga, kad reikia atsirinkti patikimus šaltinius. Turės atsirasti metodikos, pagal kurias mokiniai patys ruošis pamokoms ir darys pristatymus klasėje, o mokytojas juos tik konsultuos. Pasak švietimo specialistų,...

„Dieve, apsaugok mus nuo ministerijos sumanymų, o nuo visa kita apsisaugosime patys“, - tokią maldą prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją, ko gero, būtų pravartu sukalbėti Lietuvos mokykloms. Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai kone kiekvienų mokslo metų pradžioje ar pabaigoje sugalvoja staigmeną, sukeliančią šoką mokyklų bendruomenėms arba bent priverčiančią jas aiktelėti iš nuostabos. Prieš šiemetį rugsėjį tokia staigmena tapo paskleista žinia apie Švietimo įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti mokytojais dirbti vyresniųjų kursų studentams ir pedagogo kvalifikacijos neturintiems asmenims. Nors dar visai neseniai visi dirbantys mokyklose buvo raginami siekti tokios kvalifikacijos ir tai darė. Tie, kurie nesuspėjo, gali trinti rankas, suskubusieji - jomis skėsčioti. Tačiau ministerijos užmačių dorai nesupranta nei vieni, nei kiti. Valdininkai aiškina, kad tokia pataisa pasiūlyta tikintis kompensuoti šalies mokyklose jaučiamą mokytojų stygių. Tačiau tas metas, kai mokykloms katastrofiškai trūko mokytojų, jau praėjęs. Ieškančių darbo mokytojų yra ne ką daugiau nei laisvų darbo vietų. Šiandien net daugelis kaimiškų rajonų dėl šios problemos pavojaus neskelbia. Labiau nuogąstaujama dėl kitko: nuolat mažėjančio...

Rita Pierson mokytojauja jau 40 metų, o kartą kolegė jai pasakė: „Jie man nemoka už tai, kad mėgčiau vaikus." Jos atsakymas: „Vaikai nesimoko iš tų žmonių, kurie jiems nepatinka.“ Jaudinantis kvietimas pedagogams tikėti savo mokiniais ir užmegzti su jais tvirtus santykius realiame, žmogiškame, asmeniškame lygyje. https://www.ted.com/talks/rita_pierson_every_kid_needs_a_champion?language=lt...

Lietuva dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Švietimas mūsų šalyje – labiau prekė nei žmogaus teisė, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus. Jo teigimu, neoliberalioji politika, kolonizavusi Lietuvos švietimą, jį pavertė laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu. O pasiūlos bei paklausos santykiu grįsta švietimo politika marginalizavo žmogaus teisę į ugdymą. „Įvyko stebėtina jungtis – Lietuvos švietimas, dar neatsikratęs sovietinių, drausme ir paklusnumu grįstų, įpročių, impregnavosi neoliberalistiniais efektyvumo, selekcijos ir meritokratijos nuodais. Verslo logikos Lietuvoje vedamas jis tapo efektyvumo, selekcijos ir meritokratijos – vaikų atrankos pagal nuopelnus – įrankiu. Tačiau ekspertai ir visuomenė vis labiau pagrįstai abejoja dėl vaikų atrankos mechanizmų. Visų pirma – dėl nacionalinių brandos egzaminų patikimumo, o šių metų lietuvių kalbos vertinimo rezultatai šokiruoja“, – pažymi profesorius. Anot jo, nepriimtina tai, kad politikų energija yra nukreipta į diskriminacinės šeimos sampratos įtvirtinimą, surūšiuojant šeimas į valstybės paramos vertas ir nevertas, tačiau neskiriama pastangų kiekvieno Lietuvoje gyvenančio vaiko...

Sūnus nuolat prašo manęs užduočių. Sakau: „Duosiu tau užduotį, jeigu tu penkiolika minučių pagrosi pianinu“. O užduotys labai paprastos. Pavyzdžiui, duodu jam suskaičiuoti, kiek autobusų stotelių yra Lvove. Tai yra gyva užduotis, padedanti daug sužinoti apie mūsų miestą. Jam reikia įsivaizduoti kaip veikia visas transporto tinklas. Taip jis pradeda savaime mokytis ir matematiką, ir geografiją, ir fiziką. Pavyzdžiui, jam pasidaro įdomu, kaip autobusai juda. Jis pats išsprendžia tokias užduotis. Man tik šiek tiek reikia padėti. Ukrainiečiui Zarey labai keista, kai susirinkę į konferencijas žmonės ima svarstyti, kaip priversti vaikus mokytis. Jam akivaizdu – vaikai labai nori mokytis, tačiau šį norą praranda mokykloje. Interviu su paslaptingu mokytoju Zarey – apie tai, koks mokymąsis vaikams teikia džiaugsmą. – Gal jūs žinote paslaptį, kaip sudominti vaikus, kad jie mokytųsi? – Man labai keista, kai suaugę žmonės susirenka į konferencijas ir ima svarstyti, kaip vaikus mokinti. Jie galvoja, kad vaikai nenori mokytis. Mano patirtis yra visai kitokia. Mano sūnus nelankė vaikų darželio. Jam buvo viskas įdomu....

Vaikus auginti nėra lengva, ypač jei iš aplinkos skamba daug vienas kitam prieštaraujančių patarimų. Net garsių psichologų, mokytojų nuomonės gali skirtis. Ir vis tik alternatyvias mokyklas sieja vienas požiūris – manoma, kad suteikus vaikams laisvės, vertinant jų asmenybę, jie užaugs laimingi ir pasitikintys savimi, rašo brightside.me. Taigi, štai šešių garsių pedagogų, mokslininkų ir psichologų, sukūrusių savo mokymo sistemas, rekomendacijos tėvams. 1. Montessori sistema, kurią sukūrė Maria Montessori. Maria Montessori buvo pirma moteris Italijoje, baigusi medicinos mokyklą ir dirbusi su sergančiais vaikais. Kelis kartus ji buvo nominuota Nobelio premijai, jos mokymo sistema tebėra populiari daugelyje šalių. M. Montessori principai: Vaikas nusipelno pagarbos, todėl geriau jo mandagiai paprašyti, nei liepti. Nežiūrėkite į vaikus iš viršaus, stenkitės, kad jūsų akys būtų tame pačiame lygyje. Įtaisykite vaiko ūgiui tinkamą stalą, kėdę, kabliukus drabužiams, kuriuos jis pasiektų ir galėtų pats pasikabinti drabužius. Vaikams tai patiks. Nedarykite už vaikus to, ką jie gali padaryti patys. ...

Konferencijos video įrašas: http://media.lrs.lt/video/VIDEO/2016/12/F788B1E2-AAD1-4776-8184-3976203D5BE6/MEDIUM/1bdd0ce0-743b-4ef6-b273-54245a39fb60.mp4...

2018 m. kovo 22 d. Meilės Lukšienės švietimo centras ir projekto „Lyderių laikas 3“ (LL3) Marijampolės savivaldybės kūrybinė komanda sukvietė bendraminčius į konferenciją „Savanorystė: daryti gera yra gera“. Kad renginio tema aktuali ir turime daug jai neabejingų žmonių, supratome pamatę gausų būrį konferencijos dalyvių - jų susirinko per šimtą. Renginio dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas ir švietimo centro direktorė, LL3 komandos narė Meilė Apanavičienė. Ji pasidžiaugė, kad seniai brandintą idėją surengti konferenciją savanorystės tema pavyko įgyvendinti dabar, susibūrus projekto LL3 kūrybinei komandai Marijampolėje. „Turime gražių savanorystės pavyzdžių, kuriuos norime paskleisti lyg virusą. Jeigu bendraudami kartu rasime naujų idėjų, būsime pasiekę savo tikslą“, - sėkmingo darbo linkėdama sakė organizatorė. Kokias galimybes gali atverti savanorystė jaunam žmogui? Kur ji gali nuvesti? Kaip ugdyti moksleivius, kad socialinė-pilietinė veikla mokykloje įgytų prasmę? Kiek padėdamas kitiems gali gauti pats? Tai konferencijos tikslai ir pagrindiniai klausimai, į kuriuos konferencijos dalyviai – savanoriai, mokytojai, mokiniai, tėvai, įvairių organizacijų atstovai – ieškojo atsakymų dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, diskutuodami. Konferencija...

Vertinant moksleivių žinias mokyklose per artimiausius dvejus metus turėtų būti įvestas vadinamasis kaupiamasis balas, naujos mokymo formos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Šias kryptis mokyklose ministrė nurodė pirmadienį kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, kur apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių diskutavo dėl ateities mokyklos vizijos. „Siūlome įvesti integruotą ugdymo turinį, kaupiamąjį vertinimą, vertinti individualią pažangą. Trečias dėmuo, kuris svarbus be ugdymo programų, be vertinimo sistemos – visos ugdymo, mokymo priemonės, apie kurias girdime taip pat įvairių atsiliepimų. Nebegyvename tais laikais, kada yra vienas tobulas vadovėlis – mokytojai patys kuria ugdymo turinį, priemones, ugdymo medžiagą“, – žurnalistams teigė ministrė. Anot J. Petrauskienės, dėl šių pasiūlymų turėtų diskutuoti švietimo ekspertai, mokytojai, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovai. „Šiandien yra pateiktas darbo planas, pagrindinės kryptys. Čia dalyvaujantys apie 150 žmonių ir turi aprobuoti tą planą (...). Šiandien pateikėme siūlymą, lauksime reakcijų“, – sakė ji. Kaip vieną svarbiausių prioritetų J. Petrauskienė nurodė ugdymo programų kaitą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos...

Susinervinęs keturmetis vandens buteliu muša mamą, nes ši veda jį iš parko. Suaugusi moteris tyliai kenčia ir elgesį ignoruoja. Kita situacijos stebėtoja pažvelgia į savo šešiametę dukrą ir jai aiškina: taip nesielki niekada. Paskui parašo tekstą apie tai, kad šiuolaikiniai tėvai per menkai griežti savo vaikams – anglakalbėse šalyse diskusijas sukėlęs pamąstymas sujudina ir lietuvių tėvų bendruomenę. „Lietuvoje dar daug pasimetimo. Nuo autoritarinio auklėjimo, kur nelabai svarbi vaiko nuomonė, jausmai, daug tėvų pereina prie buvimo jaučiančiais, suprantančiais, besidominčiais, bet kartais praranda pusiausvyrą tarp ribų aiškumo ir „leidžiame viską“ mitologijos“, – kalbėdama apie lietuvių gebėjimą vaikams nustatyti ribas įvertino psichologė, Paramos vaikams centro vadovė ir knygos „Kaip užauginti žmogų“ bendraautorė Aušra Kurienė. Dvimečiai kovoja su nesėkmėmis, mažo žmogaus bejėgiškumu, ir neturėdami žodžių jausmams išreikšti, gali emocijas išlieti mušdamiesi. Tėvams vietoje šio įpročio išugdyti kitą – nuoseklumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Vis dėlto augdamas vaikas atranda savo galias, išmoksta bendrauti, elgtis sociume. Jautresnės yra situacijos, kuriose mažas žmogus, patyręs nesėkmę, muša save – tai,...